Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Žmogaus genomas dešifruojamas kišeniniu prietaisu

 
Nuskaityti genomo sekas - tarsi atrasti dėlionės dalis.
Nuskaityti genomo sekas - tarsi atrasti dėlionės dalis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jau ne už kalnų tokia diena, kai nuskaityti žmogaus genomą bus taip pat paprasta, kaip išsivirti puodelį arbatos.

Mokslininkai pasinaudojo išmaniojo telefono dydžio prietaisu, kad nustatytų išsamiausias žmogaus genomo sekas. Šis technologijų proveržis, aprašytas žurnale „Nature Biotechnology“, priartina mus prie dienos, kai šeimos gydytojai genomo sekvenavimą galės skirti lygiai taip pat, kaip įprastą kraujo tyrimą.

„Neabejotinai artėjame prie akimirkos, kai genomų sekvenavimas taps įprasta pažangių klinikinių tyrimų dalimi“, – sakė pagrindinis studijos autorius Notingamo universiteto profesorius Matthew Loose'as.

Naujasis sekvenavimo metodas yra pirmasis, tinkamas nuskaityti ilgoms nesuardytoms DNR grandinėms. Tokiu būdu gaunamų rezultatų tikslumas – 99,88 procento. Pasak mokslininkų, genomo sekų nustatymo procesas panašus į vaikišką dėlionę. Galimybė nuskaityti itin ilgas sekas yra tarsi galimybė surasti labai dideles dėlionės dalis.

Ypač svarbu, kad vadinamoji nanoporų technologija suteikia galimybę gvildenti mažai ištirtas genomo sritis, atsakingas už genomo imuninį atsaką ir navikų augimą. Ji gali padėti aptikti „vėžio DNR“ kraujo mėginyje bei navikus dar prieš pasireiškiant jų simptomams, kai jų dar negalima aptikti radiologijos metodais. Įtariant infekcijas DNR sekvenavimo metodas gali būti naudojamas virusų ar bakterijų genetinei medžiagai aptikti. Kartu galima stebėti, kaip pacientas reaguoja į infekciją. Mat kiekvieno žmogaus imuninė sistema yra skirtinga, o tokie metodai padės plėtoti individualizuotą mediciną.

Žmogaus genomą sudaro daugiau kaip 3 milijardai nukleotidų porų, dvigubos DNR spiralės statybos blokų. Jie sudaro apie 25 tūkst. genų. Genai veikia panašiai kaip kompiuterio programos kodas ir lemia, kaip organizmas turi augti ir vystytis. Dėl šių programų klaidų gali sutrikti organizmo funkcijos ir išsivystyti ligų.

Viso žmogaus genomo seka pirmąkart nustatyta 2003 metais. Tai buvo atlikta įgyvendinus projektą, savo mastu prilygstantį praeito amžiaus penktojo dešimtmečio Manhatano projektui, per kurį buvo sukurti pirmieji JAV atominiai ginklai. Šis genomo tyrimų projektas truko 15 metų, kainavo 3 mlrd. dolerių, jame dalyvavo šimtai mokslininkų ir buvo pasitelkti 20 didelių universitetų ir mokslinių tyrimų institutų kompiuterių pajėgumai. Naujausias sekvenavimas, kurį atliko keliolika mokslininkų iš 9 mokslo įstaigų, naudodami 6 kišeninius prietaisus MinION, tekainavo kelis tūkstančius dolerių ir truko tris savaites.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"