Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Vrublevskių biblioteka: ką išvysime po rekonstrukcijos

 
2018 05 23 14:00
Austrijos imperatoriaus Pranciškaus II privilegija, kuria grafui Platonui Zubovui ir jo palikuonims suteikiamas Šventosios Romos Imperijos kunigaikščių titulas, 1795 metai.
Austrijos imperatoriaus Pranciškaus II privilegija, kuria grafui Platonui Zubovui ir jo palikuonims suteikiamas Šventosios Romos Imperijos kunigaikščių titulas, 1795 metai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinės Šventaragio slėnio pakraštyje netoli Arkikatedros įsikūrusi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka išgyvena didelius pokyčius. Tačiau ir vykstant rekonstrukcijos darbams čia aptarnaujami skaitytojai. Jų užsakytas knygas bibliotekos specialistai du kartus per savaitę atveža iš nuomojamo sandėlio už Vilniaus. Ten laikinai perkelti saugyklos fondai.

„Svarbiausia – išlaikyti skaitytojus, kad neatprastų nuo bibliotekos, ir viskas po truputį susitvarkys, – sakė „Lietuvos žinioms“ Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. – Dviračio neišradinėjome. Europoje bibliotekos ir ypač tos, kurios dirba istorinių miestų senamiesčiuose ar centruose, per rekonstrukciją neuždaromos. Pavyzdžiui, kai vyko Oksfordo bibliotekos pertvarkymas, turtingi fondai buvo perkelti į netoliese buvusias uždarytas kasyklas, ir skaitytojai užsakytas knygas po tam tikro laiko gaudavo. Taip pat ir Vokietijos bibliotekos per rekonstrukciją perkeldavo savo fondus į savivaldybės ar valstybės skirtus nenaudojamus pastatus netoliese ir visą laiką aptarnaudavo skaitytojus.“

Vrublevskių bibliotekos fondus taip pat tikėtasi perkelti į netoliese, anapus Neries, esančius tuščius Sporto rūmus arba kitapus tvoros – į neveikiantį Raudonojo Kryžiaus ligoninės kompleksą. Tačiau nepasisekė. Galiausiai buvo išnuomotas šiuolaikinis pritaikytas sandėlis už miesto.

Vietoj saugyklų – atvira prieiga

LMA Vrublevskių biblioteka – viena reikšmingiausių Lietuvoje greta Nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos aklųjų ir Lietuvos medicinos bibliotekų. 2012 metais ji minėjo šimtmetį ir yra antra seniausia po VU bibliotekos.

Kaip pasakojo Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. S. Narbutas, šiuo metu rekonstruojamas buvęs saugyklos pastatas. Statybos darbai pradėti 2016 metais. Jau iškilusios pirmo aukšto sienos, rengiamasi betonuoti grindis. Iki šių metų pabaigos turėtų iškilti visas penkiaukštis pastatas iki pat stogo.

Rekonstruoto pastato pirmame aukšte bus įrengta šiuolaikiška skaitytojų priėmimo erdvė, atsidarys visiems prieinama kavinė. Dalis šio pastato, įrengus šiuolaikiškas, sudėtingus reikalavimus atitinkančias saugyklas, bus skirta rankraščiams, retiems spaudiniams ir vertingiausiai mokslo literatūrai saugoti. Didesnė dalis dokumentų, knygų, periodinės spaudos bus pasiekiama atvira prieiga, kaip yra visame pasaulyje. Atėjęs į biblioteką skaitytojas pirmo aukšto terminaluose susiras reikalingą leidinį ir vietą, kur jis padėtas. Nuėjęs ten galės skaityti leidinį arba dirbti kompiuteriu, atsidaręs reikalingą duomenų bazę.

Viršutiniame aukšte turėtų įsikurti restauratoriai. Šalia atsiras patalpa, tinkama edukacijai ir praktiniams užsiėmimams. Dabar restauratoriai laikinai glaudžiasi Vrublevskių bibliotekos rūsyje.

„Nerimaudami tai darėme, – prisipažino Vrublevskių bibliotekos direktorius. – Neris kiekvieną pavasarį būna nerami. O biblioteka stovi tokioje vietoje, kuri nuo seno buvo probleminė – čia tebeteka senieji Vilniaus vandenys. Upeliukai nuo Vingrių kalvų, nors uždaryti, sukišti į vamzdžius, tebėra gyvi ir sruvena į Nerį. Kai Neryje pakyla vanduo – kyla ir rūsyje. Todėl pavasarį labai dažnai dirba keletas siurblių.“

Pamatų mįslės

Buvę grafienės Klementinos Tiškevičienės rūmai, po Pirmojo pasaulinio karo paversti tiems laikams modernia biblioteka, statyti, pasak dr. S. Narbuto, išmanių architektų ir statybininkų. Žinodami probleminį gruntą, jie sukalė apie 500 ąžuolo rąstų, ant jų, virtusių akmeninėmis sijomis, kai įmirko, buvo padėti rūmų pamatai. Ir per daugiau nei 100 metų rūmų mūrai nenukentėjo.

Visai kitokia sovietmečiu, 1972–1976 metais, statyto saugyklos pastato istorija. Prieš pradėdami jį rekonstruoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai kartu su statybininkais atliko ekspertizę – ką galima išsaugoti ir kas yra pažeista. Gerai padarytas betoninis karkasas paliktas, bet sienos buvo suirusios keliose vietose, kai kur atsivėrę vyriškos rankos storio plyšiai. Kai nuardžius sienas prieita prie pamatų, paaiškėjo, kad sovietmečio statybininkai „sutaupė“ daug betono. Nors brėžinyje nurodytas tam tikras polių skaičius, jų iš tikrųjų rasta gerokai mažiau. Lieka mįslė, kaip pastatas išvis nenugriuvo.

Dabar statybininkai pirmiausia įrengė hidroizoliaciją ir apsaugojo pamatus. Buvusio saugyklos pastato rekonstrukcija turėtų būti baigta 2020 metais.

„Panevėžio statybos tresto“ specialistai patikino, kad gavę visą reikalingą finansavimą darbus baigs laiku. Tačiau finansavimas nėra pakankamas, – apgailestavo Vrublevskių bibliotekos direktorius. – Pernai vasarą, kai buvo formuojamas valstybės biudžetas, bibliotekai paskirta visa prašyta 3 mln. eurų suma. Jos būtų užtekę ir sienoms, ir stogui. Tačiau lapkričio mėnesį, kai biudžetas buvo patvirtintas, paaiškėjo, kad suma sumažėjo 1 mln. 800 tūkst. eurų. Dabar pinigų užtenka tik sienoms pakelti ir perdangoms išbetonuoti. Be stogo žiemą kentės tai, kas padaryta.“

Kuriant Knygos ir mokslo minties muziejų

Baigę įrengti naująjį pastatą, statybininkai pereis į buvusius grafienės K. Tiškevičienės rūmus. Čia 1931–1932 metais iš Universiteto gatvės buvo perkelti Tado Vrublevskio (1858–1925) bibliotekos rinkiniai, saugoti jo bute ir atviri visuomenei nuo 1912 metų.

„Vrublevskių bibliotekoje nuo pat jos įkūrimo stengtasi vienoje vietoje sukaupti viską, kas padėtų įamžinti, suprasti, įvertinti senosios Lietuvos valstybės ir jos sostinės Vilniaus vaidmenį bei reikšmę. Todėl saugoma daugiausia dokumentų, liudijančių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimą ir tragišką lemtį XVIII amžiaus pabaigoje, taip pat apie Vilnių ir visą Vilniaus kraštą. Buvo kaupiami visi dokumentai, kad ir kokia kalba parašyti“, – pasakojo dr. S. Narbutas.

Po kapitalinio remonto senuosiuose Vrublevskių bibliotekos rūmuose tų dokumentų pagrindu bus įrengtas Knygos ir mokslo minties muziejus, ekspozicijomis per du aukštus atskleisiantis turtingą Lietuvos raštijos istoriją nuo karaliaus Mindaugo laikų, t. y. XIII amžiaus antrosios pusės, iki mūsų dienų. Be nuolatinės ekspozicijos, bus rengiama ir kitų parodų, supažindinančių visuomenę su įvairiais Lietuvos kultūros, mokslo, istorijos aspektais.

„Dabar pinigų užtenka tik sienoms pakelti ir perdangoms išbetonuoti. Be stogo žiemą kentės tai, kas padaryta.“

„Sekdami Valdovų rūmų pavyzdžiu, kai ką norėtume atsivežti ir iš kitų šalių, kad žmonės galėtų susipažinti. Todėl svarbu tinkamai įrengti tarptautinius šviesos, aplinkos, saugos kriterijus atitinkančias sales, kuriose būtų galima eksponuoti raštijos paminklus, įvairiu metu iškeliavusius iš Lietuvos. Ar būtų Krokuvoje, Stokholme, Upsaloje, Maskvoje ar Peterburge, jie mums brangūs kaip svarbios Lietuvos kultūros viršūnės“, – pabrėžė Vrublevskių bibliotekos direktorius.

Nuolatinei ekspozicijai taip pat ieškoma eksponatų, reikšmingų mūsų raštijos, mokslo minties paminklų, ir, kiek leidžia ištekliai, užsakomos jų kopijos. Kai kas pasiekia elektroninių kopijų ar kitais pavidalais. Jie leis įrengti interaktyvias, skaitmeninėmis technologijomis pagrįstas ekspozicijas.

Numatyta Lietuvos mokslo, kultūros, meno veikėjų portretų galerija. Knygos ir mokslo minties muziejui taip pat priklausys kelios erdvės, kuriose vyks edukaciniai ir kitokie renginiai. Į paskaitų ciklus bus kviečiami Lietuvos ir užsienio mokslininkai.

Biblioteka anaiptol nėra tik knygos, išrikiuotos lentynose, ar rankraščiai, turtingas saugomų dokumentų fondas, bet ir darbuotojų kolektyvas ir skaitytojų bendruomenė.

Reikalingi ir matomi

„Biblioteka anaiptol nėra tik knygos, išrikiuotos lentynose, ar rankraščiai, turtingas saugomų dokumentų fondas, bet ir erdvės, kur gera dirbti, darbuotojų kolektyvas ir skaitytojų bendruomenė. Būtent jos pastangomis pavyko įtikinti Seimą ir Vyriausybę, 2009 metais užsimojusius panaikinti biblioteką, kad to jokiu būdu negalima daryti, – kalbėjo dr. S. Narbutas. – Vrublevskių biblioteka yra ir liks atvira visuomenei. Toks yra vienas pamatinių jos veiklos principų.“

Į Vrublevskių biblioteką kasmet atvyksta stažuotis specialistų iš užsienio. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo stažuotojų iš Prancūzijos, pernai – iš Bulgarijos, šiemet atvyks iš Rumunijos. Vrublevskių bibliotekos specialistai taip pat siunčiami į užsienio šalis tobulinti žinių. Pavyzdžiui, pernai viena perspektyvi restauratorė stažavosi Japonijoje.

„Raštijos paminklai, senosios knygos, rankraščiai ne tik tvarkomi mūsų restauratorių, bet taip pat tiriama jų fizinė būklė, ir tie tyrimai skelbiami moksliniuose leidiniuose. Dėl jų esame matomi bei vertinami ir pasaulyje, – vardijo Vrublevskių bibliotekos direktorius. – Kita vertus, turime vieną didžiausių Lietuvoje rankraščių ir retų spaudinių rinkinių – bendra apimtis siekia maždaug 700 tūkst. saugomų vienetų. Todėl stengiamės kaip galima daugiau jų suskaitmeninti ir atiduoti saugoti, o skaitytojams teikti skaitmenines kopijas. Kuriamo skaitmeninio archyvo panauda vien per 2017 metus padidėjo maždaug 650 tūkst. atsisiųstų vaizdų.“

Vrublevskių bibliotekos skaitmeninimo skyrius, vienas iš kelių pripažintų skaitmeninės kompetencijos centrų Lietuvoje, taip pat koordinuoja panašius darbus, vykdomus kai kuriuose mokslo institutuose, priima ir apmoko darbuotojus iš kitų mokslo ir kultūros įstaigų. Kartu su informacinių technologijų kompanijomis vykdomi ir tokie projektai, per kuriuos pristatomi, pavyzdžiui, senojo Vilniaus vaizdai ar Lietuva kartografiniuose rinkiniuose nuo seniausių žemėlapių, datuojamų XVI amžiumi, iki pat mūsų dienų. Vienas toks projektas, pavadintas „Užmirštuoju Vilniumi“, per nacionalinį konkursą „Naujasis knygnešys 2017“ pateko tarp aštuonių geriausių ir buvo atrinktas atstovauti Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame konkurse „World Summit Awards 2017“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"