Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Virtuali kelionė į bombarduojamą Hirošimą

 
Rugsėjo 6 dieną Japonija minėjo 73-iąsias  Hirošimos atominio bombardavimo metines.
Rugsėjo 6 dieną Japonija minėjo 73-iąsias  Hirošimos atominio bombardavimo metines. AFP/Scanpix nuotrauka

Saulėtas vasaros rytas Hirošimos mieste, Japonijoje. Medžiuose čirpia cikados. Pavienis lėktuvas skrenda aukštai praeiviams virš galvų. Staiga plyksteli ryški šviesa ir pasigirsta galingas sprogimas. Pastatai nušluojami sprogimo bangos, iš liepsnojančių griuvėsių į aptemusį dangų kyla dūmai.

Dvejus metus grupelė Japonijos vidurinės mokyklos moksleivių kruopščiai rengė penkių minučių trukmės virtualios realybės projektą, kuris leido atkurti Hirošimos vaizdus ir garsus prieš Jungtinėms Valstijoms 1945 metais numetant ant šio miesto atominę bombą, sprogimo akimirką bei jo padarinius. Moksleiviai su mokytojais pamėgino „perkelti“ virtualius vartotojus į tą laiką, kai Hirošima buvo paversta dykyne. Jie tikisi, jog šios pastangos padės užtikrinti, kad tokie įvykiai daugiau niekada nepasikartotų.

1945 metų rugpjūčio 6-ąją surengtas Hirošimos atominis bombardavimas pražudė 140 tūkst. žmonių. Praėjus trims dienoms kita JAV atominė bomba lėmė 70 tūkst. gyventojų žūtį Nagasakyje. Dar po šešių dienų Japonija pasidavė ir taip oficialiai baigė Antrąjį pasaulinį karą.

„Net be žodžių, vos pamačius vaizdus, viskas tampa suprantama“, – sakė moksleivė Mei Okada, viena virtualios realybės projekto kūrėjų. Ji mokosi techninės pakraipos vidurinėje mokykloje Fukujamos mieste, esančiame maždaug už 100 km nuo Hirošimos.

Žmonės, užsidėję virtualios realybės įtaisus, turi galimybę pasivaikščioti Motojasu upės pakrante ir pamatyti įmones bei pastatus, buvusius ten iki sprogimo. Jie taip pat gali „užeiti“ į pašto skyrių ar Šimos ligoninės kiemą. Tų pastatų griuvėsiai buvo užkonservuoti ir dabar žinomi kaip Atominės bombos kupolas, primenantis šiurpius įvykius.

Moksleiviai iš minėtos Fukujamos mokyklos kompiuterinių įgūdžių tyrimo būrelio yra gimę praėjus daugiau kaip pusei šimtmečio po bombardavimo. 18-metis Yuhi Nakagawa prisipažino, kad iš pradžių ne itin domėjosi numestomis atominėmis bombomis. „Kai kūriau (virtualios tikrovės projekto) pastatus prieš ir po atominės bombos sprogimo, mačiau daug pražuvusių statinių nuotraukų. Tada iš tikrųjų supratau, kokie gali būti gąsdinantys šie ginklai, – kalbėjo vaikinas. – Tad kai baigėme šį projektą, man atrodė be galo svarbu pasidalyti juo su kitais.“

Siekdami atkurti Hirošimos vaizdus mokiniai tyrinėjo senas nuotraukas ir atvirukus, apklausė bombardavimą išgyvenusius asmenis, kad sužinotų jų patirtį ir gautų atsiliepimų apie šį virtualios realybės projektą. Kūrėjai naudojosi kompiuterinės grafikos programomis, todėl galėjo pridėti papildomų detalių, tokių kaip apšvietimo efektai ir natūralus pastatų nusidėvėjimas.

„Gerai pažinojusieji miestą mums sakė, kad atkūrėme jį itin įtaigiai. Žmonėms tai sukėlė nostalgiją“, – neslėpė informacinių technologijų mokytojas Katsushi Hasegawa, padėjęs auklėtiniams įgyvendinti projektą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"