Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Veneroje gali būti gyvybės ir ji jau buvo pastebėta

 
Juodas taškelis nuotraukoje - Venera, kuri 2004 metų birželio mėnesį praskrido pro Saulę./
Juodas taškelis nuotraukoje - Venera, kuri 2004 metų birželio mėnesį praskrido pro Saulę./ AFP/Scanpix nuotrauka

Žmonija jau ne vieną dešimtmetį žvalgosi į kitas sistemas ieškodama kitų gyvybės formų. O iš kur žinome, kad nepražiūrėjome ko nors, kas visą laiką buvo prieš akis? Mokslininkai mano, kad net Veneroje gali būti gyvybės, kurią mes jau matėme, ir nori ten pasiųsti debesis šukuojantį robotą.

Jei jau Saulės sistemoje būtų nežemiškos gyvybės, tai rastume ją Marse – taip ilgą laiką galvojo žmonės. Venera tikrai nebuvo viena iš kandidačių, kur būtų galima tikėtis surasti kokių nors gyvybės formų. Sąlygos šioje planetoje tam tiesiog nėra tinkamos dėl didžiulio atmosferos slėgio ir aukštos temperatūros. Tačiau šis tas mokslininkams vis nedavė ramybės.

Stebint Venerą jos atmosferoje išryškėja tamsios dėmės. Kas tai yra? Keliama hipotezė, kad tai – bakterijų kultūros, kurios gyvena aukštai virš planetos paviršiaus, taip išvengdamos kai kurių žiaurių Veneros savybių. „Astrobiology“ publikuotas tyrimas teigia, kad Veneros atmosferos dėmės gali būti paaiškintos bakterijų kolonijomis – šios gyvybės formos galėjo išsivystyti taip, kad skrajodamos dideliame aukštyje sugertų Saulės šviesą. Bet kaip patvirtinsime ar paneigsime šią hipotezę?

Venera yra antra planeta nuo Saulės savo dydžiu panaši į Žemę. 96,5 proc. Veneros atmosferos sudaro anglies dvideginis, dar 3,5 proc. – azotas. Venera pati yra tarsi vienas didelis šiltnamis, kuriame temperatūra pasiekia net 462 laipsnius Celsijaus. Tačiau gyvybės hipotezes žlugdo ir didžiulis atmosferos slėgis, kuris Veneros paviršiuje siekia 93 barus (maždaug 93 kartus didesnis nei Žemėje jūros lygyje). Tačiau yra priežasčių manyti, kad Veneroje gyvybė yra įmanoma, ypač bakterinės formos.

Venera turėjo laiko savom gyvybės formoms išvystyti. Skaičiuojama, kad šioje planetoje bent 2 milijardus metų vyravo palankus klimatas – tuo metu Venerą skalavo ir skystas vanduo. Net Marsas tiek ilgai vandens tikrai neturėjo. Aišku, dabar sąlygos Marse yra nelyginamai geresnės – žmonių išsilaipinimas Veneroje yra apskritai neįsivaizduojamas.

Tai, kad dideliame aukštyje Veneroje gali būti gyvybės iš tikrųjų nėra nauja hipotezė. 1967 metais pats Carlas Saganas ir biofizikas Haroldas Morowitzas savo moksliniame darbe spėjo, kad gyvybė Veneroje gali būti išsivysčiusi debesyse. Ši idėja puikiai tinka paaiškinti tamsioms dėmėms Veneros atmosferoje, kurios sugeria UV spindulius. Mokslininkai jau surado kelias rūšis žemiškų bakterijų, kurios gali teoriškai išgyventi ir tokiomis sąlygomis, kurias rastume dideliame aukštyje Veneroje. Tačiau norint sužinoti tiksliai, į Venerą tektų pasiųsti debesis šukuojantį robotą su organinių medžiagų tyrimų įranga.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"