Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Valdžios planai dėstytojų nedžiugina

 
2018 05 03 9:30
Maži atlyginimai yra viena esminių protų nutekėjimo priežasčių, stabdančių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą.
Maži atlyginimai yra viena esminių protų nutekėjimo priežasčių, stabdančių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Nors valdžia pripažįsta, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimai yra visiškai nekonkurencingi, juos žadama didinti kur kas mažiau, nei norėtų mokslininkai. Nuo kitų metų planuojant keliolika procentų kilstelėti jiems darbo užmokestį, dėstytojai skundžiasi, kad toks didinimas nebūtų labai reikšmingas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo nuo 2019 metų valstybinių mokslinio tyrimo institutų darbuotojams algas didinti apie 16 procentų. Aiškinama, kad vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų 158–284 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–115 eurų.

Eugenijus Jovaiša: "Taip, pinigų yra per mažai. Tačiau neteisūs manantieji, kad minėti didinimai nieko nereiškia."
Eugenijus Jovaiša: "Taip, pinigų yra per mažai. Tačiau neteisūs manantieji, kad minėti didinimai nieko nereiškia."

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinias“ tikino, kad kitąmet turėtų pastorėti ne tik valstybinių mokslinio tyrimo institutų darbuotojų, bet ir visų dėstytojų piniginės. Skaičiuojama, kad iš viso dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų algoms didinti 2019 metais papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų 22,9 mln. eurų.

Motyvuotų mokslininkus

ŠMM teigimu, šiuo metu dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra visiškai nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje. Lietuvos tyrėjų vidutinis atlyginimas, perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą, yra net keturiskart mažesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Pripažįstama, kad dėl nekonkurencingų atlyginimų dėstytojo ir mokslininko karjera mūsų šalyje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos nesirenka. „Maži atlyginimai yra viena esminių protų nutekėjimo priežasčių, stabdančių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą“, – dėstė ŠMM atstovai.

Jie tikino, kad, vykdant švietimo sistemos struktūrinę reformą, siekiama dėstytojams ir mokslininkams sudaryti palankias darbo sąlygas, užtikrinti stabilų jų atlyginimų augimą. Akcentuojama, jog pernai pirmą kartą nuo 2009 metų didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tam skirta 3,1 mln. eurų. Anot ministerijos, šiemet dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., o tam buvo skirta 23 mln. eurų.

Jeigu nuo kitų metų valstybiniuose mokslinio tyrimo institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams algos būtų padidintos siūlomais 16 proc., skaičiuojama, kad, palyginti su 2017 metais, jų darbo užmokestis iš viso padidėtų apie 40 procentų. Tam papildomai reikės skirti 2,8 mln. eurų. „Mokslinio personalo atlyginimų didinimas ne tik paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, bet ir motyvuos šiuo metu Lietuvoje dirbančius mokslininkus, o tai sudarys sąlygas siekti aukštos mokslo ir studijų sistemos kokybės, didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą“, – aiškino ŠMM atstovai.

Žengia reikiamus žingsnius

Seimo ŠMK pirmininkas E. Jovaiša pasakojo, kad atlyginimams didinti į aukštojo mokslo sistemą kitąmet planuojama „įlieti“ daugiau lėšų, nei yra skirta šiemet. Jei būtų priimti pasiūlymai dėl dėstytojų atlyginimų, per dvejus metus jų darbo užmokestis būtų padidėjęs apie 40 procentų.

Nors ŠMM pateiktose įstatymo pataisose kalbama tik apie valstybinių mokslinio tyrimo institutų darbuotojų atlyginimus, E. Jovaiša tikino, kad susitikimuose su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, premjero Sauliaus Skvernelio komandos žmonėmis, kitais Vyriausybės atstovais kalbama apie algų kėlimą ir universitetų bei kolegijų dėstytojams.

Dėstytojų norai, kad atlyginimai kiltų sparčiau, E. Jovaišos manymu, yra suprantami. Politiko teigimu, dabartiniai valdantieji ketina artinti aukštojo mokslo finansavimą prie ES vidurkio, ir tam pamatai jau dedami. Valdžia esą kaip tik ir žengia reikiamus žingsnius, kad ateityje akademinės bendruomenės nariams algos galėtų didėti sparčiau. „Valstybės ir mokesčių mokėtojų galios yra tokios ir ne kitokios. Jau dabar susidėliojome švietimo prioritetus ir juos vykdome. Taip, pinigų yra per mažai. Tačiau neteisūs manantieji, kad minėti didinimai nieko nereiškia. Tai reiškia požiūrį į aukštąjį mokslą, į dėstytojus“, – tvirtino parlamentaras.

Rūta Žiliukaitė: "Tai mėginimas imituoti sprendimus, šiek tiek švelninant situaciją, infliacijos padarinius."
Rūta Žiliukaitė: "Tai mėginimas imituoti sprendimus, šiek tiek švelninant situaciją, infliacijos padarinius."

Nori tvirtų įsipareigojimų

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė pažymėjo, kad ŠMM planuojamas atlyginimų kėlimas yra nepakankamas. Norint spręsti aukštojo mokslo problemas, darbo užmokestis akademinės bendruomenės nariams turėtų didėti kartais, o ne keliolika procentų.

Tai, kad dėstytojams algos nuo šiemet kilstelėtos 20 proc., skamba gražiai, tačiau realybėje viskas esą ne taip puiku. R. Žiliukaitė minėjo, kad tas padidinimas net nekompensuoja pastaraisiais metais sparčiai augusios infliacijos. Pavyzdžiui, jaunasis mokslininkas iki šiemet uždirbdavo 500 eurų, o nuo sausio jo alga padidėjo iki 600 eurų. „Pridėkime dar 16 proc. ir matysime, kiek viskas keičiasi. Tuomet jis gaus 695 eurus? Vaidinsime, kad sprendžiame mokslo sistemoje egzistuojančias problemas?“ – piktinosi ji.

Pasak R. Žiliukaitės, aukštasis mokslas Lietuvoje finansuojamas mažiau nei kitose ES valstybėse. „Pagal pačios ŠMM skelbiamus skaičius valstybės biudžeto lėšos mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai yra 41 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES. Ministerija pripažįsta, kad valstybė skiria per mažai dėmesio mokslinei, tiriamajai ir eksperimentinės plėtros sričiai. Finansavimas yra per mažas. Iš esmės negalime kalbėti apie kokį nors problemos sprendimą, kuris užtikrintų tvarią šio sektoriaus raidą. Negalime konkuruoti net su kitomis viešojo sektoriaus institucijomis“, – kalbėjo mokslininkė.

Jos nuomone, aukštojo mokslo finansavimas turėtų atitikti ES valstybių vidurkį. Jei susikaupusios problemos nebus sprendžiamos, gresia dideli nemalonumai. Pavyzdžiui, R. Žiliukaitė akcentavo būtinybę užtikrinti kartų kaitą. „Mokslininkai per dieną neparengiami. Jeigu šiandien gabūs ir talentingi neateina į doktorantūrą, nelieka mokslo pasaulyje, atsiranda amžiaus atotrūkis. Realiai mokslininką parengti ir išlaikyti prireikia daug metų. Dabartiniai valdžios sprendimai yra ne sprendimai. Tai mėginimas imituoti sprendimus, šiek tiek švelninant situaciją, infliacijos padarinius. Tačiau tai tikrai nesprendžia problemų ir palieka sektorių, atrodytų, su našlaitės vaidmeniu“, – pabrėžė VU docentė.

R. Žiliukaitė neturi vilčių, kad artimiausiu metu padėtis keistųsi į gera. Mokslininkė tikino, kad valdžia nekalba apie ilgalaikes perspektyvas ir įsipareigojimus. „Ar girdėjote viešai apie mokslą kalbant premjerą S. Skvernelį arba švietimo ir mokslo ministrę? Tai net nėra politinių diskusijų ir pokalbių tema. Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, iš kur galėtume semtis optimizmo ir tikėjimo, kad esama noro ir pastangų spręsti problemas. Nepakanka vien skaičius pateikti. Norisi politinių sprendimų ir įsipareigojimų“, – pažymėjo ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"