Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Uranas neatsitiesė po sunkios vaikystės traumos

 
Uranas / 
Uranas /  AFP/Scanpix nuotrauka

Uranas – juokinga planeta. Ne tik dėl kiek dviprasmiškai skambančio angliško jos pavadinimo. Jis ir šiaip keistuolis kaip reikiant. Viena iš keisčiausių jo savybių – pokrypis. Uranas apie Saulę sukasi, galima sakyti, gulėdamas ant šono, o kiekvienas ašigalis į mūsų žvaigždę atsisuka kas 42 metus. Jau seniai įtarta, kad tokios keistos padėties priežastis turėtų būti kadaise įvykęs susidūrimas, o naujas tyrimas pateikia šios kolizijos detales.

Kaip praneša Astrophysical Journal, tarptautinė mokslininkų komanda sudėtingomis simuliacijomis atkūrė šiame lediniame milžine regimus vaizdus. Atlikę 50 skirtingų susidūrimų scenarijų bandymų, jie mano, kad Uranas susidaužė su maždaug dvigubai sunkesniu už Žemę objektu, kuris, labiausiai tikėtinas buvo sudarytas iš uolienų ir ledo. Tai nutiko Saulės sistemos jaunystėje, prieš maždaug 4 milijardus metų.

Susidūrimas paveikė ne tik pokrypį. Tyrėjai įsitikinę, kad jis gali paaiškinti ir netikėtai žemą planetos temperatūrą. Smūgio metu susidariusios nuolaužos gali atlikti šilumos skydo vaidmenį, užrakindamas planetos gelmių šilumą ir itin atšaldyti išorinę atmosferą.

„Uranas sukasi ant šono, o jo ašis su visų kitų Saulės sistemos planetų ašimis sudaro kone statų kampą,“ pranešime dėsto pagrindinis darbo autorius Jacobas Kegerreisas, Durhamo universiteto doktorantas. „Praktiškai garantuotai tai sukėlė galingas smūgis, tačiau labai mažai žinome, kaip iš tiesų visa tai vyko ir kokį dar poveikį planetai sukėlė toks kataklizmas.“

„Mūsų bandymai patvirtina, kad labiausiaii tikėtina, jog jaunas Uranas susidūrė su dvigubai – jei ne dar daugiau – masyvesniu už Žemę objektu, kuris nugriovė jį ant šono ir pradėjo procesus, suformavusius planetą tokią, kokią ją matome dabar.“

Remiantis simuliacija, labiausiaii tikėtinas scenarijus, kad objektas trenkėsi į Urano pakraštį. Tai pakeitė planetos pokrypį, bet praktiškai visa atmosfera liko vietoje. Smūgis galėjo prisidėti ir prie planetos žiedų bei palydovų formavimosi. Tokio smūgio energija galėjo išmesti į orbitą pakankmai medžiagos, iš kurios galėjo susiformuoti kai kurie artimiausi palydovai. Be to, galėjo pakisti ir jau buvusių palydovų orbitos.

Stiprūs susidūrimai besiformuojančioje Saulės sistemoje nebuvo retenybė. Mūsų pačių Mėnulis yra būtent tokio kataklizminio Žemės ir kitos, maždaug Marso dydžio, planetos (Tėjos) susidūrimo rezultatas. Uranas panašus į labiausiai paplitusį iki šio atrastų egzoplanetų tipą, taigi, tokie tyrimai suteikia geresnį supratimą apie tolimas planetų sistemas ir jų galimybę palaikyti gyvybę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"