Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Suomių laimės formulė: nuo kūdikystės iki sidabro amžiaus

 
2018 05 09 12:50
Valstybinės agentūros "Kela" atstovė Olga Gassen (kairėje) pristato kasmet gausėjantį motinystės paketą ir šiemet atnaujinto dizaino kartono dėžę kūdikiui miegoti. /
Valstybinės agentūros "Kela" atstovė Olga Gassen (kairėje) pristato kasmet gausėjantį motinystės paketą ir šiemet atnaujinto dizaino kartono dėžę kūdikiui miegoti. / Mildos Kniežaitės nuotraukos

Jungtinių Tautų kasmet skelbiamo Pasaulio laimės indekso duomenimis, šiemet laimingiausiais pasaulyje pripažinti suomiai. Prie aukštų gyvenimo kokybės rodiklių Suomijoje neabejotinai prisideda pažangi sveikatos priežiūra ir socialinė rūpyba, gyvybės mokslų laimėjimais grįstos šių sričių inovacijos.

Suomijoje žmogus nuo pat gimimo jaučia valstybės rūpinimąsi. Dar 1937 metais šalyje įsigaliojo Motinystės pašalpų aktas ir jau kitąmet dviem trečdaliams pagimdžiusių moterų buvo išdalyti pirmieji motinystės paketai – kaip parama nepasiturinčioms šeimoms, kad visi vaikai turėtų kuo lygesnes galimybes pradėti gyvenimą. Motinystės paketų vertė prilygo net trečdaliui pramonės darbininko atlyginimo. Nuo 1949 metų motinystės paketus jau gavo visos būsimos mamos, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Taip yra iki šiol.

Kaip pabrėžė motinystės paketus nuo 1994 metų administruojančios valstybinės agentūros „Kela“ atstovė Olga Gassen, ši inovacija veiksminga ir kitu atžvilgiu – susieja šeimas su motinystės klinikomis. Visos moterys iki ketvirto nėštumo mėnesio pabaigos turi apsilankyti pas gydytojus. Parama motinoms, susieta su kūdikių sveikatos priežiūra ir skiepų programomis, iš dalies lėmė, kad Suomijoje vaikų mirštamumas yra tarp mažiausių pasaulyje.

„Vienas mūsų didžiųjų tikslų – teikti kuo daugiau skaitmeninių paslaugų, nesusaistytų vietos ir laiko, kad klientai galėtų jomis naudotis 24 val. per parą.“

Kodėl suomių vaikai miega kartono dėžėse

Nuo 1990 metų motinystės paketus gauna ir įtėvių šeimos. Kasmet išdalijama apie 60 tūkst. motinystės pašalpų. Galima pasirinkti – 170 eurų neapmokestinama išmoka arba motinystės paketas. Tačiau dauguma moterų laikosi tradicijos, ir iki šiol dažnas suomių naujagimis miega specialaus dizaino spalvingoje kartono dėžėje, gaunamoje su kitais motinystės paketo daiktais.

Prieš aštuonis dešimtmečius kūdikio dėžė skurdžiai šeimai buvo bene vienintelė galimybė jį saugiai ir švariai migdyti. Pasirūpinta ir pirmojo būtinumo daiktais kūdikiui auginti. Tačiau kasmet motinystės paketas gausėja, daiktų kokybė gerėja. Dabar jį sudaro apie 60 skirtingų vienetų – nuo paklodžių, šliaužtinukų, buteliukų iki vaikiško miegmaišio, kombinezono, knygučių. Kūdikio dėžei atnaujinti rengiami dizaino konkursai. 2018 metų versijai panaudotos Roberto Lönnqvisto iliustracijos. Jis yra vienas iš trijų agentūros „Kela“ organizuoto konkurso nugalėtojų. Kitų dviejų darbai bus panaudoti vėlesnėms versijoms.

Suomių patirtimi labai domisi ir kitos šalys. Ypač po 2013 metais BBC paskelbto straipsnio „Kodėl suomių vaikai miega kartono dėžėse“. Pernai vasarą Škotija pirmoji nusprendė sekti Suomijos pavyzdžiu ir visiems naujagimiams skirti motinystės paketus. Įvairių bandymų būta JAV, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse.

Kalasatamos sveikatos ir gerovės centre

Nuo 2014 metų sostinėje Helsinkyje vykdoma socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų reforma, taip pat pagrįsta gyvybės mokslų raida ir medicinos inovacijomis. Numatyta steigti trijų tipų – šeimos, sveikatos ir gerovės bei universalių paslaugų pagyvenusiems žmonėms – centrus. Pirmas Helsinkyje Kalasatamos sveikatos ir gerovės centras duris atvėrė šiemet vasarį. Planuojama, kad Helsinkio regione tokių integruotų paslaugų po vienu stogu centrų turėtų būti šeši. Panašias idėjas plėtoja ir kiti Suomijojs miestai, pavyzdžiui, Tamperė.

Kalasatamos sveikatos ir gerovės centre teikiamos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos darbingo amžiaus gyventojams. Į jas įeina gydytojų, odontologų, psichiatrų ir priklausomybių specialistų, jaunimo ir suaugusiųjų socialinio darbo bei socialinės rūpybos, taip pat reabilitacijos ir pagalbos neįgaliesiems bei laboratorijų paslaugos. Siekiama išspręsti kuo daugiau kliento problemų vienoje vietoje bendradarbiaujant kaip komandai įvairių sričių specialistams. Užtikrinti, kad socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis būtų lengva ir patogu naudoti. Kartu skatinama miesto gyventojus bei jų artimuosius prisiimti atsakomybę už savo gerovę ir sveikatą.

Kalasatamos sveikatos ir gerovės centre lankytojus pasitinka robotas Pepperis.
Kalasatamos sveikatos ir gerovės centre lankytojus pasitinka robotas Pepperis.

Robotas Pepperis – komandos narys

Kalasatamos sveikatos ir gerovės centre dirba per 500 profesionalų. Kasdien čia kreipiasi maždaug 1–1,5 tūkst. klientų. Visos erdvės efektyviai pritaikytos daugiafunkciam darbui ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimui, konsultacijoms. Asmeninių kabinetų nėra.

Suomija sensta greičiausiai pasaulyje po Japonijos. Dabar maždaug 10 proc. 75 metų ir vyresnių gyventojų reikalinga pagalba.

„Vienas mūsų didžiųjų tikslų – teikti kuo daugiau skaitmeninių paslaugų, nesusaistytų vietos ir laiko, kad klientai galėtų jomis naudotis 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę, – pabrėžė Kalasatamos sveikatos ir gerovės centro atstovas Larsas Rosengrenas. – Kuriama naujo tipo sistema, kai klientai kreipiasi į mus ne tik čia atvykę ar telefonu, bet naudojasi ir elektroninėmis paslaugomis, ir šis srautas ateityje turėtų būti didžiausias. Mūsų strategija tokia: jei galima padėti suteikiant elektronines paslaugas, klientui nebūtina ateiti į centrą.“

Gerai matomoje vietoje pirmame aukšte lankytojus pasitinka paslaugusis robotas Pepperis. Jis suomių, švedų ir anglų kalbomis teikia instrukcijas, kaip naudotis savitarnos automatais, ir padeda nukreipti klientus, nurodo laukimo zonas, taip pat gali pralinksminti klientus, pavyzdžiui, šokdamas. Pepperis turi ir grįžtamojo ryšio paslaugą. Renka lankytojų atsiliepimus, ar jie yra patenkinti ar nepatenkinti centre suteiktomis paslaugomis. Užtenka paspausti atitinkamą mygtuką.

Kaip patikino L. Rosengrenas, Pepperis – didžiulį potencialą turintis komandos narys ir ateityje teiks daugiau paslaugų. Tokių robotų turėtų atsirasti ir kitose centro erdvėse.

Į modernų sveikatos ir gerovės centrą atėję lankytojai naudojasi savitarnos automatais, padedančiais patekti pas reikalingą gydytoją.
Į modernų sveikatos ir gerovės centrą atėję lankytojai naudojasi savitarnos automatais, padedančiais patekti pas reikalingą gydytoją.

Savo gyvenimo šeimininkai

Suomija sensta greičiausiai pasaulyje po Japonijos, tačiau sensta, kaip pabrėžė Sveikatos ir gerovės instituto profesorė dr. Harriet Finne-Soveri, visa Europa. Prognozuojama, kad Vokietija ir kitos šalys ateityje pralenks Suomiją. Per ateinančius dešimt metų visuomenės senėjimo procesas bus labai spartus. Didės 80 metų ir vyresnių gyventojų dalis. Dabar maždaug 10 proc. 75 metų ir vyresnių gyventojų reikalinga pagalba.

Senas ilgalaikės slaugos tradicijas turinčioje Suomijoje pastaruosius 15 metų mažinama stacionarių ilgalaikių paslaugų, siekiant plėtoti priežiūrą žmonių namuose, kad senjorai kuo ilgiau galėtų išlikti savo gyvenimo šeimininkais ir gyventi taip, kaip nori, o ne valdiškose institucijose.

2017 metais iš mažiau nei 600 tūkst. Helsinkio gyventojų maždaug 17 proc. buvo 65 metų ir vyresni. Todėl ieškoma būdų, kaip stiprinti pagyvenusių žmonių sveikatą ir funkcinius gebėjimus naudojant įvairias inovacijas ir skaitmeninius sprendimus. Daugėja paslaugų, teikiamų namuose demencija sergantiems žmonėms, ir mažėja nuolat ligoninėje gulinčių tokių pacientų. Pastaraisiais metais sudaroma vis daugiau naujų nuotolinių paslaugų sutarčių.

Pirmas Helsinkyje modernus Kalasatamos sveikatos ir gerovės centras duris atvėrė šiemet vasarį.
Pirmas Helsinkyje modernus Kalasatamos sveikatos ir gerovės centras duris atvėrė šiemet vasarį.

Kartu valgant ir mankštinantis

Suomių ir švedų mokslininkų tyrimai atskleidė, kad subalansuota mityba kartu su reguliariais fiziniais jėgos ir aerobikos pratimais bei pratimais smegenims per dvejus metus pagerina pažinimo funkcijas. Demencijos bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai skirta inovacija jau diegiama į priežiūros paslaugas, teikiamas namuose pasirašius atitinkamą sutartį.

Tarp populiariausių nuotolinių paslaugų, teikiamų Helsinkio paslaugų centro specialistų, – stebimas vaistų vartojimas, primenama išgerti vaistus ir pavalgyti, patikrinama, ar žmogus pavalgė ir išgėrė vaistus, sudaromas išsamus vartojamų vaistų sąrašas, stebima bendra žmogaus gerovė ir suteikiama pagalba kasdieniame gyvenime, taip pat pasirūpinama psichologine gerove ir higiena.

Saugumui skirta inovacija – judesio detektorių, išmaniųjų grindų ar kilimų fiksuojami nelaimės, kritimų atvejai, kad nuotolinių paslaugų teikėjai galėtų nedelsdami atvykti ir suteikti pagalbą. Išėjusį iš namų ir pasiklydusį žmogų rasti padės GPS ir išmaniosios apyrankės. Saugus vaistų vartojimas garantuojamas Helsinkio paslaugų centro darbuotojams bendraujant su klientais per planšetes ir išmaniuosius telefonus. Šioje srityje glaudžiai bendradarbiaujama su Suomijos medicinos draugija „Duodecim“ ir nacionaline vaistų agentūra „Fimea“.

Mitybos srityje diegiamos tokios inovacijos kaip „Maistas ant ratų“ ir „Valgykime kartu savo namuose“. Helsinkio paslaugų centro darbuotojai, naudodami planšetes ar išmaniuosius telefonus, valgo kartu su klientais. Žmonėms, turintiems ribotas galimybes išeiti iš namų, taip pat siūloma kartu mankštintis naudojant planšetes ar išmaniuosius telefonus. Tokiu pat būdu neišeinant iš namų mezgami socialiniai ryšiai, įtraukiama į socialinį gyvenimą. Medicinos paslaugos taip pat pasiekia ribotas galimybes išeiti iš namų turinčius klientus bendraujant su sveikatos priežiūros specialistais per planšetes ar išmaniuosius telefonus.

Helsinkyje veikia 10 daugiafunkcių paslaugų punktų, kuriuose ribotas galimybes išeiti iš namų turintys vyresni piliečiai gali apsigyventi visam laikui ar laikinai, reabilitacijai ir jėgoms atgauti. Taip pat čia gali ateiti pavalgyti, pasimankštinti, išsitirti ar pasimatyti su draugais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"