Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Sukurtas prietaisas, galintis povandeninius objektus padaryti nematomus sonarams

 
2018 05 14 15:35
Sonarų taikomas povandeninės echolokacijos būdas buvo įkvėptas delfinų.
Sonarų taikomas povandeninės echolokacijos būdas buvo įkvėptas delfinų. sciencemag.org nuotrauka

Kaip rašo „BBC News“, nors tai atrodo tarsi Bondo tipo technologinė niekšybė, mokslininkai sukūrė akustinį povandeninį „nematomą apsiaustą“. Prietaisas skleidžia garso bangas aplink objektą, todėl jo negali aptikti sonarai.

Siekdami šio tikslo, tyrėjai naudojo ypatingų savybių turinčią „išmaniąją“ medžiagą. Darbas buvo pristatytas mokslinėje konferencijoje Mineapolyje, JAV.

Kai laivas išsiunčia signalą, kad aptiktų vandenyne esančius daiktus ar ištirtų jūros dugną, signalas sugrįžta toks, tarsi „nematomu apsiaustu“ apgaubto objekto apskritai nebūtų.

Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama Amandos Hanford, sukūrė 90 cm aukščio piramidę iš perforuotų plieno plokščių, kurios gali tai padaryti.

Išmanioji metamedžiaga, sukurta „apsiaustui“, verčia garso bangas skleisti savo energiją aplink objektą, todėl jo neaptinka povandeniniai jutikliai.

Metamedžiaga pagaminta iš tokių kompozitų kaip metalai ar plastikai ir turi struktūrą, suteikiančią jai naujų savybių.

Mokslininkai nukreipė į metamedžiagą, patalpintą rezervuare, nuo 7000 iki 12000 Hz garso bangas. Sugrįžtančias bangas įrašė keli imtuvai. Bangos, atsispindėjusios nuo metamedžiagos, buvo tos pačios fazės, kaip ir bangos, sugrįžusios iš rezervuaro dugno.

„Tokios medžiagos atrodo kaip visiškai abstrakti koncepcija, tačiau matematikos požiūriu šios savybės yra įmanomos, – sakėo dr. A. Hanford. – Taigi stengiamės įveikti kliūtis ir išsiaiškinti, ką galėtume iš šių medžiagų sukurti.“

Tradiciškai atliekami tyrimai, skirti sukurti metamedžiagą, kuri slėptų objektus ore, bet papildomas vandens veiksnys – dar vienas žingsnis į priekį, nes vanduo tankesnis nei oras.

Sonarai naudojami povandeniniams objektams aptikti arba jūros dugnui tirti. Garso bangos, paskleistos iš laivo, atsispindi nuo aplinkos ir sugrįžta, leisdamos aptikti rifus, jūros gyvius, kitus laivus. Šis povandeninės echolokacijos būdas buvo įkvėptas delfinų.

Metamedžiagos dažnai turi savybių, kurių nėra gamtoje. Jos pagamintos iš kompozitinių medžiagų, tokių kaip metalai ar plastikai, kurių geometrinės struktūros suteikia įdomių savybių.

Metamedžiagos gali būti naudojamos manipuliuoti elektromagnetinėmis ir garso bangomis tokiais būdais, kurie neįmanomi įprastoms medžiagoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"