Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Studentės tyrimas – pamatai vaistams nuo sunkiai pagydomų ligų kurti

 
2018 06 19 11:16
Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų studentė Vaida Paketurytė /
Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų studentė Vaida Paketurytė /

Vėžys, glaukoma, epilepsija – tik keli ligų pavyzdžiai, kurie yra svarbūs šių dienų tyrimų objektai. Tokių ligų priežastys gali būti kelios; viena jų – sutrikęs karboanhidrazių (baltymų) biologinis aktyvumas. Prie reikšmingų tyrimų, ieškant šių baltymų aktyvumą slopinančių cheminių junginių, prisidėjo ir studentai. Šie tyrimai svarbūs ne tik baltymų sąveikos su junginiais fundamentaliam supratimui – kartu tai padeda kurti naujus vaistus.

Karboanhidrazės – struktūriškai panašių baltymų, atliekančių svarbias fiziologines funkcijas, grupė. Šie baltymai organizme pasiskirstę įvairiai. Kai kurių karboanhidrazių yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose – jos atlieka svarbų vaidmenį kvėpavime, kitos atsakingos už tinkamo pH organizme palaikymą.

Jei mūsų laboratorijoje susintetintas cheminis junginys būtų panaudotas kaip vaistas, išvengtume pašalinio vaisto paveikio. Ši užduotis – sunkiausia ir svarbiausia.

Tam tikrų karboanhidrazių koncentracija vėžinėse ląstelėse yra padidėjusi. Todėl jos – taikinys, kurį užslopinus, galbūt būtų galima bent iš dalies kovoti su liga, teigia Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų studentė Vaida Paketurytė.

Pakitusi baltymų veikla – viena iš patologijų priežasčių

Žmogaus organizme yra 12 karboanhidrazių grupei priklausančių baltymų. Sutrikusi vieno ar kelių šių baltymų veikla gali tapti priežastimi, lemiančia tam tikras ligas ar patologijas.

„Dėl vienos iš karboanhidrazių sutrikusios veiklos, ląstelių terpė tampa rūgštesne ir vėžiniam audiniui sukuriamos palankios sąlygos plisti. Visgi tai pačiai grupei priklausantys baltymai yra labai panašūs, o mes norime slopinti tik vieną, su liga susijusį taikinį-baltymą, nepaliesdami tų, kurie atlieka savo įprastines funkcijas. Tokiu būdu, jei mūsų laboratorijoje susintetintas cheminis junginys būtų panaudotas kaip vaistas, išvengtume pašalinio vaisto paveikio. Ši užduotis – sunkiausia ir svarbiausia“, – pasakojo V. Paketurytė.

Vaistų sukūrimą lemia atsitiktinumas

Studentė pabrėžė, jog itin svarbu apie baltymų ir cheminių junginių sąveikas suprasti iš molekulinės pusės, nes dauguma vaistų yra sukuriami atsitiktinai, be racionalaus paaiškinimo – būtent todėl vaistų paieškos procesas yra toks ilgas ir brangus.

Iš anksto nuspėti, kaip turėtų atrodyti vaisto cheminė struktūra, mokslininkams išlieka viena iš didžiųjų užduočių. Prie jos įgyvendinimo stengiasi prisidėti ir Vilniaus universitetui priklausanti Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų laboratorija, vadovaujama prof. Daumanto Matulio, kuris taip pat yra ir studentės tyrimų vadovas.

V. Paketurytės tyrimas „Oksopirolidino grupę turinčių benzensulfonamidų ir žmogaus rekombinantinių karboanhidrazių sąveikos termodinaminė analizė“ nėra atskira veikla – baltymų sąveikos su junginiais tyrimuose dalyvauja visa laboratorija. Tęsiant struktūros – giminingumo sąryšio analizę, tikimasi sukurti dar didesniu giminingumu ir selektyvumu vienai iš dvylikos karboanhidrazių pasižyminčius junginius.

Finansuoja Europos Sąjunga

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu pagal individualią programą atliekami moksliniai tiriamieji darbai, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė – 6 mėnesiai.

Finansuoja Europos socialinis fondas

www.esinvesticijos.lt

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"