Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Smegenys atskleidžia, kas mūsų draugai

 
Visos studentų kohortos socialinis tinklas, rekonstruotas remiantis apklausa. Apskritimai žymi studentus, linijos - abipusiškai patvirtintus socialinius ryšius tarp jų. Oranžiniai apskritimai - studentus, kuriems buvo atliktas fMRI tyrimas.
Visos studentų kohortos socialinis tinklas, rekonstruotas remiantis apklausa. Apskritimai žymi studentus, linijos - abipusiškai patvirtintus socialinius ryšius tarp jų. Oranžiniai apskritimai - studentus, kuriems buvo atliktas fMRI tyrimas. Carolyn Parkinson vizualizacija

Dartmuto universiteto (JAV) tyrimo duomenimis, draugaujančių žmonių nervų sistemos atsakas į realaus pasaulio stimulus yra panašus, todėl jie gali panašiai suvokti pasaulį, o šie panašumai leidžia nuspėti, kas yra mūsų draugai.

Kaip rašo „Science Daily“, tyrėjai nustatė, kad galima nuspėti, kurie žmonės yra draugai, tiesiog žiūrint, kaip jų smegenys reaguoja į vaizdo įrašus. Draugų nervų sistemos veikimo modeliai buvo panašiausi. Draugų draugai, savo ruožtu, turėjo daugiau panašios nervų veiklos nei draugų draugų draugai.

Žurnale „Nature Communications“ paskelbtas tyrimas yra pirmas tokio pobūdžio darbas. Jo tikslas – ištirti žmonių nervinės veiklos sąsajas realaus pasaulio socialiniame tinkle. Kaip jie reaguoja į realaus pasaulio stimulus, šiuo atveju – stebėdami tuos pačius vaizdo įrašus.

„Neuronų atsakas į dinamiškus, tikroviškus stimulus, pavyzdžiui, vaizdo įrašus, gali atverti mums langą į nesuvaržytą, spontanišką žmonių mąstymo procesą. Mūsų rezultatai rodo, kad draugai į aplinkinį pasaulį reaguoja išimtinai panašiais būdais“, – sakė dr. Carolyn Parkinson, Dartmuto universitete atlikusi podaktarinę stažuotę, o šiuo metu vadovaujanti Kompiuterinės socialinės neurochirurgijos laboratorijai Kalifornijos universitete Los Andžele.

Per tyrimą nagrinėti draugystės ar socialiniai ryšiai beveik 280 studentų kohortoje. Tyrėjai apskaičiavo socialinį porų artumą, pagrįstą abipusiškai apibūdintais socialiniais ryšiais. Keturiasdešimt du studentai buvo paprašyti žiūrėti daugybę vaizdo įrašų, o jų nervų sistemos veikla buvo įrašyta į funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) skaitytuvą. Vaizdo įrašai buvo įvairių temų ir žanrų, tarp jų – iš politikos ir mokslo srities, komedijos ir muzikiniai vaizdo įrašai. Kiekvienas dalyvis stebėjo tuos pačius vaizdo įrašus ta pačia tvarka ir vykdydami tuos pačius nurodymus. Tada mokslininkai palygino neuronų atsaką tarp studentų, norėdami nustatyti, ar draugų smegenų veikla buvo panašesnė nei porų, kurios socialiniame tinkle buvo labiau tarpusavyje nutolusios.

Tyrimo rezultatai parodė, kad neuronų atsakas buvo panašiausias tarp draugų, ir akivaizdžiai visose smegenų srityse, susijusiose su emocijomis, dėmesiu ir motyvacija. Net tada, kai tyrėjai įtraukė tokius kintamuosius kaip kairiarankiai ar dešiniarankiai, skirtingas amžius, lytis, etninė kilmė ir tautybė, vis tiek buvo akivaizdus nervų veiklos panašumas tarp draugų. Komanda taip pat nustatė, kad fMRI atsako panašumas padeda nuspėti ne tik draugus, bet ir dviejų žmonių socialinį artumą.

„Esame socialinės būtybės ir gyvename gyvenimus, susijusius su kitais žmonėmis. Jei norime suvokti, kaip veikia žmogaus smegenys, turime suprasti, kaip mūsų smegenys veikia kartu – kaip viena sąmonė formuoja kitą“, – aiškino tyrimui vadovavusi dr. Thalia Wheatley, Dartmuto universiteto Socialinių sistemų laboratorijos vyriausioji tyrėja.

Per ankstesnį tyrimą mokslininkai buvo nustatę, kad iš karto, kai tik pamatome ką nors pažįstamą, mūsų smegenys pasako, kiek jis yra svarbus ar įtakingas ir kokią poziciją užima mūsų socialiniame tinkle. Tyrėjų komanda planuoja ištirti, ar natūraliai pritraukiame žmones, kurie žiūri į pasaulį panašiai kaip mes, ar supanašėjame pasidaliję patirtimi, o gal abu veiksniai sustiprina vienas kitą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"