Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Smegenų paslaptys: kai pažeidimai į naudą

 
pophamlaw.com nuotrauka

Smegenų pažeidimai ne visada sukelia nepageidaujamus asmenybės pokyčius. Su dr. Christiano Jarretto požiūriu supažindina „BBC News“. Kitąmet pasirodys nauja britų autoriaus knyga „Personologija“.

Savanaudiško būdo Goldie Hawn smegenys buvo sužalotos per avariją praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį. Ji prarado atmintį, tačiau asmenybę avarija paveikė teigiamai – moteris tapo rūpestinga, dėmesinga ir nebe tokia savanaudė.

Atrodytų mažai tikėtina, kad smegenų sužalojimas gali sukelti tokio pobūdžio asmenybės pokyčius, bet štai – ir „Pacientės 3534“ atvejis. Septyniasdešimtmetei moteriai buvo pašalintas smegenų auglys ir liko pažeista abiejų smegenų pusrutulių priekinė dalis. Pasak moters vyro, pažinojusio ją 58 metus, prieš operaciją buvusi „kieta“ asmenybė, irzli ir pikta, po operacijos „pasidarė laimingesnė, draugiškesnė ir šnekesnė nei kada nors anksčiau“.

„Pacientė 3534“ nėra vienintelė, patyrusi tokius pokyčius. Dabar yra įrodymų, kad bent jau mažumos pacientų asmenybės pasikeičia į gerąją pusę. Šis atradimas paskatino naujai pažvelgti, kokį poveikį smegenų pažeidimai turi asmenybei.

Ne tik neigiami padariniai

Nors jau seniai žinoma, kad smegenų pažeidimai gali pakeisti asmenybę, mokslinėje literatūroje beveik išimtinai buvo susitelkta į asmenybės sutrikimus. Pavyzdžiui, garsusis Phineaso Gage'o atvejis. Kai XIX amžiuje per siaubingą avariją geležinkelio darbininko smegenys buvo sužalotos metaliniu strypu, draugai pasakė: „Nebėra Gage'o“. Anksčiau buvęs sumanus, protingas vyras tapo agresyvus ir impulsyvus (nors dabar jau yra duomenų, kad vėliau jis įveikė šias problemas ir pradėjo naują gyvenimą kaip vežikas).

Panašūs kaip Ph. Gage'o istorija ir daugybės šių laikų pacientų socialiai netinkamo ar net psichopatinio elgesio atvejai dėl sužalotos priekinės smegenų dalies. Tačiau neseniai žurnale „Neuropsychologia“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad gali būti ne tik neigiamų padarinių. Ajovos universiteto komanda, vadovaujama psichologės Marcie King, nustatė, kad 22 iš 97 pacientų, anksčiau buvusių sveikų, dėl pakenktos tam tikros smegenų srities patyrė teigiamų asmenybės pokyčių. Kitų 54 pacientų asmenybės buvo paveiktos neigiamai, o likusieji nepasikeitė. Šie duomenys gauti paprašius artimų giminaičių ir draugų įvertinti 26 asmenybės požymius prieš ir po smegenų sužalojimo.

Per ankstesnius tyrimus taip pat būta užuominų, kad tam tikros smegenų srities pažeidimas kartais gali turėti teigiamą poveikį asmenybei. Pavyzdžiui, 2007 metais Vietnamo karo veteranų tyrimas atskleidė, kad asmenys, patyrę sužalojimus tose smegenų srityse, kurios, kaip manoma, vaidina svarbų vaidmenį atsirandant potrauminiam streso sutrikimui (sritys, susijusios su emocijomis ir sprendimų priėmimu), labiau tikėtina, kad šio sutrikimo išvengs. Panašūs tyrimai parodė, kad pacientai, patyrę sužalojimus smegenų srityse, kurios svarbios emocijoms, buvo mažiau linkę į depresiją.

Palankūs asmenybės pokyčiai

Tačiau per naująjį tyrimą pirmą kartą dokumentuoti didelės pacientų grupės platesnio masto palankūs asmenybės pokyčiai. Pavyzdžiu galėtų būti „Paciento 2410“ atvejis. Trisdešimtmečiui vyrui buvo atlikta smegenų operacija dėl kraujagyslių aneurizmos. Tiek jis, tiek jo žmona sakė, kad prieš operaciją buvęs ūmaus būdo ir greitas supykti, o po operacijos, atvirkščiai, juokiasi ir juokauja, yra „nuolaidesnis ir draugiškesnis“.

Taigi, kas nutinka, kaip smegenų pažeidimas gali turėti tokį netikėtą poveikį? Atrodo, kad teigiami asmenybės pokyčiai nesusiję su pacientų lytimi, amžiumi, išsilavinimu ar protiniais gebėjimais. Tačiau tiesiogiai susiję, atrodo, sunkios asmenybės istorija, ūmus būdas ir kiti neigiami bruožai, kartu su tam tikru smegenų pažeidimo modeliu.

Norėdami tai suprasti, M. King su kolegomis nuskenavo visų pacientų smegenis. Buvo nustatyta, kad tie pacientai, kurių asmenybės patobulėjo, patyrė sužalojimus labiau kaktinėse smegenų srityse, kurios yra svarbios suprantant kitų žmonių požiūrį ir priimant sprendimus.

Nenuvertinant pažeidimų rimtumo

Tačiau tyrimo metodai dar žvalgomieji, todėl autoriai yra labai atsargūs. Jie galėjo atskleisti tik bendras sąsajas tarp smegenų pažeidimo ir asmenybės pokyčių, o būsimi tyrimai galėtų padėti tiksliai nustatyti, kurios smegenų sritys yra susijusios su specifiniais asmenybės pokyčiais.

Kita vertus, nors kai kurių pacientų asmenybės pokyčiai buvo teigiami, tai neturėtų sumenkinti smegenų sužalojimo rimtumo. Labai retai visiškai atsigaunama po sunkaus smegenų sužalojimo. Net kai pacientas gerai atrodo išoriškai, gali atsirasti ilgalaikių paslėptų iššūkių, pavyzdžiui, sunku įgyti naujų žinių. Asmuo taip pat gali pasidaryti labiau pažeidžiamas tokių ligų kaip demencija atvejais.

Todėl atrodo neįtikėtina, kad smegenų pažeidimai gali sukelti naudingų asmenybės pokyčių. Tačiau nėra taip keista turint galvoje, kad kartais smegenų operacijų griebiamasi kaip paskutinės priemonės prieš tokias psichologines problemas kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas. Tai verčia prisiminti tamsiąją vadinamosios psichochirurgijos istoriją, kai XX amžiaus viduryje tokie chirurgai kaip Walteris Freemanas pernelyg uoliai taikė šiurkščią lobotomiją. Tačiau šiuolaikinės technologijos, kaip pabrėžė M. King su kolegomis, yra kruopštesnės ir subtilesnės, o jų tikslas dažnai – susilpninti pernelyg aktyvias neuronų grandines tam tikrų psichikos ligų atvejais (pavyzdžiui, yra įrodymų, kad depresija susijusi su pernelyg aktyviomis smegenų priekinių sričių ir kitų neuronų tinklų, atsakingų už pažinimą ir emocijas, jungtimis).

Tai, kad smegenys gali būti tokiu būdu tikslingai patobulintos, padeda suprasti, kaip kartais smegenų pažeidimas gali sukelti naudingų pokyčių. Tiesą sakant, kai kurios šiuolaikinės smegenų operacijos, nukreiptos į neuronų grandines toje pačioje smegenų dalyje, kuri buvo pažeista M. King tyrimo dalyviams, patyrusiems teigiamų asmenybės pokyčių.

Šie nauji duomenys taip pat papildo neurologinių asmenybės tyrimų rezultatus, pavyzdžiui, kad ekstravertai yra ne tokie jautrūs nervinei stimuliacijai arba kad labai malonių žmonių smegenys aktyvesnės tose srityse, kurios dalyvauja kontroliuojant neigiamas emocijas. Todėl logiška, kad smegenų pažeidimai, pakeitę neuronų modelius, kartais gali turėti paradoksaliai naudingų padarinių.

Tačiau verta pakartoti, kad smegenų pažeidimai (taip pat ir „lengvos“ traumos) visada turėtų būti vertinami labai rimtai. Net ir tais retais atvejais, kai šalutinis poveikis akivaizdžiai naudingas, sunkumai beveik visada yra klinikinio paveikslo dalis.

Ir nors teigiami asmenybės pokyčiai gali pasirodyti sveikintini, atminkime, kad mūsų asmenybės atspindi esmę, kas mes esame. Tai greičiausiai trukdys pacientams, jų draugams ir šeimos nariams prisitaikyti prie transformacijos, net ir teigiamos. Įmanomi teigiami asmenybės pokyčiai rodo, kad tai, kas gali atsitikti patyrus smegenų sužalojimą, yra kur kas sudėtingiau ir nuostabiau, nei daugelis įsivaizduoja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"