Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Skaitmeninis protas – mediko kolega

 
2018 08 18 12:00
Asmeninio archyvo nuotrauka

Šiuolaikinės įstaigos bus sėkmingai ir tvariai plėtojamos, jei bus pasitelktas hibridinis – žmogaus ir technologijų – intelektas. Tačiau, kaip pabrėžia Graco (Austrija) universiteto prof. dr. Werneris Leodolteris, „vairuoti“ privalo žmogus.

Kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ prof. W. Leodolteris pasidalijo savo idėjomis, kaip sėkmingai gali „bendradarbiauti“ žmogus ir technologijos. Į tokį iššūkį jis koncentravosi atlikdamas savo mokslinius tyrimus, be to, pats tai pritaikė reformuodamas pramonės ir sveikatos apsaugos įstaigas. W. Leodolteris – Graco universiteto sveikatos apsaugos taikomojo verslo studijų profesorius, Austrijos sveikatos ministerijos Telemedicinos (paslaugų ir informacijos platinimo elektroniniu būdu) komisijos, atsakingos už sveikatos apsaugos srities naujų inovatyvių technologijų diegimą, narys. Profesorius penkerius metus vadovavo Austrijos Štirijos regiono ligoninių tinklą valdančiai organizacijai KAGES ir, pasitelkęs skaitmenines naujoves, iš esmės reformavo šių įstaigų veiklą.

Prof. dr. Werneris Leodolteris: „Mažos ligoninės gali likti nereikalingos kur kas anksčiau, nei šiuo metu jos pačios mano.“

W. Leodolteris – vienas iš rudenį vyksiančios valstybės tvarios plėtros konferencijos „Signals 2018“, rengiamos aukščiausiosios audito institucijos (Valstybės kontrolės), pranešėjų.

Hibridinio intelekto tandemas

Savo knygoje „Įstaigų pasąmonė: naujos technologijos – naujas požiūris į įstaigas“ („The subconscious mind of organizations: New technologies – Thinking organizations new“) siūlote naują požiūrį į skaitmeninę transformaciją sveikatos apsaugos įstaigose. Kalbėdamas apie inovatyvią sistemą, skirtą technologiniams pokyčiams suvokti, pažinti ir valdyti sprendimų priėmimą įstaigose, kaip metaforą vartojate ir „pasąmonės“ terminą – tarsi įstaiga būtų žmogiška būtybė arba technologijos mąstytų kone kaip žmogus. Gal galite konkrečiau paaiškinti, kaip praktiškai veikia jūsų siūloma skaitmeninė transformacija?

– Žmonės ir technologijos vis glaudžiau „bendradarbiauja“ – būtent šioje sąveikoje formuojasi dirbtinis intelektas. Mokantis „sugyventi“ su technologijomis reikia naujų mąstymo modelių. Skaitmeninė transformacija keičia požiūrį į procesus, pavyzdžiui, į tai, kaip matuojame ir stebime pacientų būklę, kaip ją vertiname, kokius priimame sprendimus dėl vaistų dozių. Technologijos keičia ir įstaigų vadybą.

Pateiksiu pavyzdį. Pasitelkiant naujas technologijas – telemonitoringą (nuotolinio stebėjimo sistemą) – paciento duomenys, pavyzdžiui, kraujospūdžio ar gliukozės kiekio kraujyje, nenutrūkstamai pasiekia ir patį žmogų, ir medikus, sveikatos apsaugos įstaigas. Skaitmeninė transformacija ne tik keičia individo sveikatos būklės stebėjimą ir reguliavimą, padeda išvengti medicinos klaidų, nepageidaujamų įvykių ar reakcijų, bet ir efektyvesnį daro įstaigų valdymą. Tai iš esmės keičia ir medikų bendravimo su pacientais pobūdį. Kuo labiau automatizuota ši grandinė (nuo duomenų paėmimo ir sprendimų dėl gydymo priėmimo), tuo labiau ji primena logišką žmogaus mąstymą. Todėl kalbėdamas apie dirbtinį intelektą vartoju skaitmeninės pasąmonės metaforą.

– Vadinasi, gydo skaitmeninis „gydytojas‘?

– Esminis principas: ne žmogus tarnauja technologijoms, o technologijos – žmogui. Mūsų uždavinys – suvokti tą mūsų organizacijos skaitmeninę pasąmonę, diegti naujas technologijas, tačiau tai daryti tinkama kryptimi. Pateikčiau tokią paralelę: anksčiau vairuojant automobilį reikėjo daugiau pastangų, o dabar vis daugiau funkcijų deleguojame technologijoms – daugėja automatizuotų procesų, atsirado navigacijos, parkavimo pagalbos sistemos ir panašiai. Tas pat – vis daugiau automatizuotų ir skaitmeninių procesų – perkeliama ir į įstaigas. Jose jau daug sprendimų priimama padedant moderniųjų technologijų sistemoms, kai kurie net visiškai automatizuojami.

Žmogaus ir technologijų „bendravimas“ tampa vis artimesnis. Tačiau esminis klausimas, ar tos inovatyvios sistemos tinka kilus tik rutininėms situacijoms, ar jos gebės tinkamai veikti ir specifiniais, netikėtais, galbūt net pavojingais atvejais – ar pakankamai anksti atpažins gresiančias problemas, kaip numatys ateities iššūkius priimant sprendimus dėl jų. Dirbtinis protas gali puikiai atlikti pasikartojančias užduotis, bet nustatyti kryptį ir prisiimti atsakomybę tenka žmogui.

Tad tiek automobilyje, tiek įstaigoje technologijos – mūsų įrankiai, tačiau vairuotoju turi būti žmogus.

Technologijos neatėmė darbo iš medikų

– Kaip jums sekėsi savo idėjas taikyti praktiškai?

– Penkerius metus vadovavau Austrijos Štirijos regiono ligoninių tinklą valdančiai organizacijai KAGES (joje – per 17 tūkst. darbuotojų), iš esmės pertvarkiau šio regiono gydymo įstaigų veiklą. Pirmiausia, labai ilgai vyko komunikacijos procesas aiškinant pertvarkos idėjas 17 tūkst. darbuotojų. Žinoma, reformą įmanoma įgyvendinti ne viską iš karto keičiant, o vadinamaisiais bandomaisiais projektais.

Pavyzdžiui, gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti įdiegėme skaitmenizuotą sistemą – ji pati rekomenduoja insulino dozes. Tai visiškai pakeitė gydytojų ir slaugytojų darbą. Modernios technologijos leidžia nuolat stebėti paciento duomenis, priimti skubius sprendimus dėl vaistų dozių. Sistema signalizuoja ir apie būtiną greitąją pagalbą. Tad ligoniui nėra reikalo kaskart kreiptis į mediką.

Tačiau kartu tai iššūkis, nes jei sprendimus dėl gydymo nuolat priims skaitmeninis „medikas“, ilgainiui gydytojas gali prarasti savarankiškus gebėjimus spręsti tuo klausimus pats. Tad kartu su moderniomis technologijomis turi būti keičiamas ir gydytojų mokymas, sveikatos įstaigų vadyba. Reikia neužmiršti jau minėtos paralelės – net ir labiausiai automatizavus procesus vairuoti privalo žmogus. Kitaip tariant, moderniosios technologijos tėra priemonė, kurią turi mokėti valdyti žmogus, o ne priešingai.

– Technologijos keičia žmones. Kiek minėtų ligoninių tinklo darbuotojų po skaitmeninės pertvarkos neteko darbo?

– Technologijos „neišmetė iš darbo“ gydytojų ir slaugytojų, bet pakeitė jų veiklos pobūdį – dabar medikams yra daugiau laiko bendrauti su pacientais. Visuomenė sensta, sveikatos paslaugų darbuotojų, ypač slaugytojų, Europoje trūksta. Taigi technologijos mums būtinos, kad galėtume išlaikyti pakankamą žmogiškųjų išteklių lygmenį.

Tačiau dabar mažiau personalo reikia administracijos, logistikos, buhalterinės apskaitos padaliniuose. Žodžiu, darbuotojų KAGES ligoninių tinkle sumažėjo, bet tik tuose padaliniuose, kurie neturi tiesioginių kontaktų su pacientais.

– Ar KAGES – pavienis skaitmeninės pertvarkos pavyzdys, ar taip dirba visa Austrijos sveikatos apsaugos sistema?

– Tai nacionalinės aprėpties projektas. Visoje Austrijoje diegiama telemonitoringo principu paremta sistema, pagrindinė informacija apie pacientų duomenis yra skaitmenizuojama.

Mažos ligoninės turi keistis

Lietuvos ligoninių tinklas – didžiulis, nors daugiau kaip 20 jų net ne kasdien atliekama kokia nors operacija. Tačiau ligoninių tinklo optimizavimui priešinamasi. Ar tokia problema egzistuoja ir Austrijoje?

– Taip, nes ligoninių tinklas buvo formuojamas, kai žmonės dar neturėjo tiek automobilių. Bet nauji ligoninių tinklai ir naujos technologijos (telekomunikacijos būdu) suteikia daugybę galimybių priartinti gydytoją prie kiekvieno paciento. Pavyzdžiui, bendruomenės slaugytoja susisiekia su gydytoju ir jis, per atstumą matydamas visus paciento tyrimų rodmenis, priima sprendimą, ką daryti – vežti žmogų į ligoninę ar palikti gydytis namie. Taip keičiasi mažų ligoninių veiklos turinys. Būtina, kad jos specializuotųsi atskirose srityse ir tarpusavyje glaudžiai bendradarbiautų.

Manau, per artimiausius 10 metų mažų ligoninių (ir jų administracijų personalo), veikiančių kaip atskiros organizacijos, neliks. Būtina plėtoti gydymo įstaigų tinklus, gerinti jų organizacinius gebėjimus, kad pacientams būtų suteikiamos kuo geresnės paslaugos.

– Gydytojų ir vietų ligoninėse vienam gyventojui turime gerokai daugiau, net jei lygintume su turtingiausiomis šalimis. Tačiau sveikatos apsaugai skiriame kur kas mažiau lėšų nei vidutiniškai ES, o mūsų žmonių sveikatos rodikliai – vieni prasčiausių. Ką rekomenduotumėte, kad nebeliktų tokio disbalanso?

– Sunku teikti rekomendacijas nežinant situacijos detalių. Tačiau penkerius metus dirbau integruodamas mažas ligonines. Mano įsitikinimu, net jeigu jose yra pakankamai gydytojų, bet neturima lėšų infrastruktūrai kurti, tokių įstaigų plėtra ir galimybės teikti kokybiškas paslaugas neįmanomos.

Reikia analizuoti ir kiekvienam gydytojui tenkančių gydymo atvejų skaičių. Pavyzdžiui, ligoninei, priimančiai 1,2 tūkst. gimdymų per metus, reikia mažiausiai aštuonių visu etatu dirbančių gydytojų ir tiek pat jų asistentų. Tačiau jei ligoninėje per metus gimdo vos keli šimtai moterų, gydytojų vis tiek turi būti tiek pat. Vadinasi, kiekvienas jų priima keliskart mažiau gimdymų (nei didelės ligoninės specialistas), todėl neįgyja pakankamai patirties.

Moteris privalo turėti pasirinkimą: ar rizikuoti gimdyti artimiausioje mažoje ligoninėje, kurioje gydytojas per metus priima 25 gimdyves, ar važiuoti į didesnę įstaigą, kurioje priimama 120 gimdymų. Labiau tikėtina, kad ji pasirinks tą ligoninę, kurios gydytojai geresni, nes turi daugiau patirties. Tad mažos ligoninės gali likti nereikalingos kur kas anksčiau, nei šiuo metu jos pačios mano.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"