Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Rengiasi misijai į nematomą Mėnulio pusę

 
Palydovas „Queqiao“ („Šarkų tiltas“), kurį iškėlė raketa „Long March-4C“, užtikrins Žemės ryšį su nematoma Mėnulio puse.
Palydovas „Queqiao“ („Šarkų tiltas“), kurį iškėlė raketa „Long March-4C“, užtikrins Žemės ryšį su nematoma Mėnulio puse. AFP/Scanpix nuotrauka

Kinija pirmadienį paleido palydovą, kuris sudarys sąlygas naujam mėnuleigiui palaikyti ryšį su Žeme iš tamsiosios Mėnulio pusės, kai vėliau šiais metais vyks precedento neturinti misija.

Kaip pranešė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija, palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“) raketa „Long March-4C“ paryčiais iškėlė iš šalies pietvakariuose esančio Sičango palydovų paleidimo centro. Po 25 min. jis atsiskyrė nuo raketos ir išskleidė Saulės baterijas bei ryšių antenas.

„Šio palydovo paleidimas yra svarbus žingsnis Kinijai, kuri siekia tapti pirmąja šalimi, nusiuntusia zondą nutūpti ir važinėti nematomoje Mėnulio pusėje“, – projekto atstovą citavo oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. Palydovas užtikrins kontrolierių Žemėje ryšį su nematoma Mėnulio dalimi, į kurią vėliau šiais metais bus nusiųstas zondas „Chang'e-4“, pavadintas kinų Mėnulio deivės vardu.

„Tamsioji“ Mėnulio pusė nėra matoma iš Žemės. Nors pirmos tos srities nuotraukos pasirodė dar 1959 metais, ji niekada nebuvo tyrinėjama tiesiogiai.

„Mėnuleigis „Chang'e-4“ bus nusiųstas į Aitkeno baseiną Mėnulio pietų ašigalio rajone“, – nurodė „Xinhua“. Tai jai antras Mėnulyje nusileidęs kinų zondas po mėnuleigio „Yutu“ („Nefrito Triušis“) misijos 2013 metais.

Iš pradžių „Yutu“ misija atrodė nesėkminga – mėnuleigis liovėsi siuntęs signalus į Žemę. Tačiau paskui jis atsigavo ir dvejus metus bei septynis mėnesius – gerokai ilgiau, nei planuota, – tyrinėjo Mėnulio paviršių.

Kinijos nacionalinė kosmoso administracija kitais metais ketina siųsti dar vieną mėnuleigį „Chang'e-5“. Jis turėtų paimti ir pargabenti į Žemę mėginių.

Kinija kariškių valdomai kosmoso programai skiria milijardus. Šalis tikisi iki 2022 metų turėti gyvenamą kosmoso stotį, be to, netolimoje ateityje nori nusiųsti į Mėnulį žmonių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"