Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Plutono kilmės paaiškinimas: jis atsirado visai kitaip nei kitos planetos

 
NASA/Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory/Southwest Research Institute
NASA/Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory/Southwest Research Institute

Plutonas yra keistas objektas: gana didelis, kaip Kuiperio žiedo objektams, bet per mažas, kad būtų planeta. Jo kilmė irgi nėra iki galo aiški: tokiu atstumu nuo Saulės planetoms, ypač mažoms, formuotis turėjo būti labai sudėtinga. Dabar, apjungę New Horizons misijos ir Rosetta zondo, tyrinėjusio kometą 67P, duomenis, astronomai pasiūlė naują Plutono kilmės paaiškinimą.

Jame teigiama, kad Plutonas susiformavo iš daugybės kometų. Teiginys grindžiamas azoto molekulių evoliucija Plutono paviršiuje. Labai daug tokių molekulių aptikta Sputniko lygumoje (kairėje Plutono „širdies“ pusėje); dabartinės Plutono struktūros modeliai teigia, kad tai turėtų būti pagrindinis azoto rezervuaras visoje nykštukinėje planetoje. Šio rezervuaro nelabai pakeičia nei Saulės spinduliuotės poveikis, nei garavimas į atmosferą. Taigi labai gali būti, kad Plutone tiek azoto molekulių buvo nuo pat jo susiformavimo; jų galėjo būti ir dar daugiau, jei didelė dalis jų pabėgo iš planetos į kosmosą.

Galimi du formavimosi mechanizmai, paaiškinantys tokį azoto molekulių kiekį – arba formavimasis iš pirmykščių dujų Saulės protoplanetiniame diske, arba daugybės – maždaug milijardo – kometų nukritimo rezultatas.

Pirmasis modelis, kaip minėta, nėra efektyvus, taigi didžiausia tikimybė, kad Plutoną suformavo milijardo kometų smūgiai. Įdomu tai, kad abu modeliai prognozuoja gerokai didesnį anglies monoksido kiekį Plutono paviršiuje, nei stebima dabar. Vienas iš būdų sumažinti monoksido kiekį – sąveikos su vandeniu galimai egzistuojančiame popaviršiniame vandenyne. Ateityje šias hipotezes bus galima patikrinti detalesniais Plutono atmosferos savybių stebėjimais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"