Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Patikrino Enšteino reliatyvumo teoriją: gavosi visai kitokie rezultatai

 
 NRAO/AUI/NSF nuotrauka

Bendrosios reliatyvumo teorijos prognozės daugybę kartų patvirtintos įvairiausiomis sąlygomis. Ir visgi netyla abejonės, jog galbūt kai kuriais atvejais jos gali būti neteisingos, ir reikalinga sukurti naują gravitacijos teoriją. Vienas iš skirtumų tarp reliatyvumo ir įvairių alternatyvų – prognozės apie laisvai krentančių objektų judėjimą skirtingo stiprumo gravitacijos sąlygomis.

Reliatyvumo teorija paremta laisvojo kritimo universalumo postulatu – objektai krenta vienodai, jei gravitacinis laukas yra vienodas, nepriklausomai nuo jų pačių masės. Tuo tarpu alternatyviose gravitacijos teorijose dažnai būna kitaip – pavyzdžiui, masyvesni objektai krenta sparčiau.

Dabar gravitacijos poveikis patikrintas ir reliatyvumo teorijos prognozė patvirtinta tyrinėjant trinarę žvaigždę, kurios viena narė yra pulsaras.

Pulsaras – tai labai greitai besisukanti neutroninė žvaigždė, kurios spinduliuotė sklinda kūgiu aplink magnetinę ašį ir nuolatos šviečia vis kita kryptimi, panašiai kaip švyturio signalas naktį. Pulsarai sukasi labai stabiliai, taigi matuojant signalų atskriejimo laikus, galima tiksliai nustatyti, kaip juda pati žvaigždė.

Pulsaras ir viena baltoji nykštukė sukasi 1,6 paros trukmės orbita aplink bendrą masės centrą, o abi žvaigždės kartu sukasi 327 parų orbita aplink masės centrą su trečia nare – irgi baltąja nykštuke.

Išmatavus visų žvaigždžių judėjimą nustatyta, kad ir pulsaras, ir baltoji nykštukė tolimosios žvaigždės yra veikiami vienodai; jei skirtumas tarp pagreičių ir egzistuoja, jis yra mažesnis nei 3 dalys milijone (arba trys dešimttūkstantosios procento). Ir tai nepaisant reikšmingai skirtingos žvaigždžių masės bei gravitacinio ryšio energijos. Tai visiškai atitinka reliatyvumo teorijos prognozę, bet ne alternatyvių teorijų prognozes.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"