Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Paskerstas raganosis Filipinuose užminė mįslė apie „hobitų“ atsiradimą

 
Homo floresiensis / 
Homo floresiensis /  SCANPIX SWEDEN nuotrauka

Naujas Lusono saloje padarytas atradimas leidžia manyti, kad Pietryčių Azijos kolonizacija galėjo įvykti prieš šimtus tūkstančių metų ir atskleidžia galimas ankstyvųjų žmonių migracijos pagalbines priemones, rašo „the Independent“.

Tarptautinė archeologų komanda Filipinuose rado įrodymų, kad ten žmonės gyveno jau prieš 700 tūkst. metų – kur kas anksčiau, nei manyta iki šiol.

Lusono saloje atrasti priešistoriniai akmeniniai įrankiai ir paskersto raganosio palaikai įžiebė mokslininkų diskusijas apie ankstyvąją Pietryčių Azijos kolonizaciją.

Šie ankstyvieji žmonės buvo artimai susiję su Homo erectus.

Nauja Prancūzijos Nacionaolinio gamtos istorijos muziejaus mokslininkų atlikta studija taip pat privertė iš naujo apmąstyti mažuosius ankstyvuosius žmones, visuomenei geriau žinomus „hobitų“ pavadinimu.

„Mes manome, kad „hobitai“ atkeliavo į Lusoną ne per Javą ar Balį, bet iš šiaurės“, – teigė tyrime dalyvavęs Vulongongo universiteto paleontologas Gerritas van den Berghas.

Homo floresiensis – taip moksliškai vadinami „hobitai“ – buvo atrasti Indonezijos Floreso saloje, esančioje daugiau nei pusantru tūkstančiu kilometrų į pietus nutolusi nuo Lusono salos.

Iki šiol manyta, kad Filipinų žmonės ilgai negalėjo pasiekti dėl valčių trūkumo.

Tačiau nuomonė pasikeitė 2003 metais, kuomet buvo atrasti pirmieji „hobitų“ bei kitų ankstyvųjų žmonių palaikai kaimyninėse salose.

Tolesni tyrimai atskleidė, kad hobitų protėviai Florese gyveno buvo daugmaž tuo pačiu metu, kaip naujai atrasti humanoidai Lusono saloje.

Tai leidžia manyti, kad žmonių protėviai į Floresą atvyko iš šiaurės, taigi iš žemyno per Lusoną ir kitas salas iki kol pasiekė pietinę Indonezijos dalį.

Tikėtina, kad egzistuoja ryšys tarp Lusone gyvenusių žmonių ir piečiau gyvenusių „hobitų“.

Gerrito van den Bergho komanda mano, kad mažai tikėtina, jog žmonės į salas gyventi kėlėsi naudodami plaustus bei mano, kad tai padaryti jiems padėjo kur kas ekstremalesnė transporto priemonė.

„Galbūt juos užpuolė cunamis ir išnešė į jūrą – kartais tokie nutikimai yra atsakingi už žmonių ir gyvūnų judėjimą“, – sakė mokslininkas, kaip pavyzdį pateikdamas atvejį, kuomet 2004 metų cunamio metu į Indijos vandenyną buvo išmesti žmonės.

„Šis regionas yra tektoniškai aktyvus, tad cunamiai yra gana dažni – kas daugmaž šimtą metų pasitaiko didesni“, – teigė Gerritas van den Berghas.

Šią teoriją iš dalies pagrindžia Pietryčių Azijos salų krantuose randami kadaisę gyvenę gyvūnai, išsibarstę panašiai, kaip šie mažieji žmonės.

„Jei pasižiūrėsime į fosilijas ir dabartinę fauną, pamatysime, kad keliaujant iš šiaurės į pietus salose viskas skursta, – sakė mokslininkas. – Lusono saloje galima atrasti stegodonų, dramblių, milžiniškų žiurkių, raganosių, elnių, didelių reptilijų fosilijų.“

„Tuo tarpu Floreso saloje yra tik stegodonai, komodo drakonai, žmonės ir milžiniškos žiurkės – štai ir viskas. Jei gyvūnai pasiekė tas salas netyčia, patekę į vandens sroves, tuomet galima tikėtis, kad keliaudami į pietus rasite vis mažiau rūšių – mes būtent taip ir galvojame“, – tvirtino Gerritas van den Berghas.

Apie Pietryčių Azijos kolonizavimą vis dar daug kas nežinoma. Tačiau Gerritas van den Berghas teigė, kad šis regionas mokslininkams suteikia nepaprastų įžvalgų apie ankstyvųjų žmonių protėvių evoliuciją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"