Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Nuo ežerų cunamio iki chemikalų dulkėse

 
2018 02 21 15:00
Trisdešimtmetis matematikas dr. Jonas Šukys nuo pernai vadovauja Našiųjų mokslinių skaičiavimų grupei Šveicarijos federaliniame vandens tyrimų ir technologijų institute.
Trisdešimtmetis matematikas dr. Jonas Šukys nuo pernai vadovauja Našiųjų mokslinių skaičiavimų grupei Šveicarijos federaliniame vandens tyrimų ir technologijų institute. Peter Penicka, EAWAG nuotrauka

Išvažiuoti svetur pasisemti žinių, patirties – neabejotinai naudinga, ir, pasak matematiko dr. Jono Šukio, klausimas būtų ne ar reikia grįžti, bet kada geriausia grįžti. Kad būtų naudinga Lietuvai. Jeigu tik šiaip grįši – kas iš to? Turi ką nors pasiūlyti.

Pavyzdžiui, pasiekęs pasaulinį pripažinimą mokslininkas gali pritraukti lėšų į Lietuvą. Arba nebūtinai grįžti – gal net naudingesnis tęstinis procesas, užmegztas glaudus bendradarbiavimas su užsienio universitetais, ryšys tarp Lietuvos ir kitų Europos ar pasaulio šalių.

„Kur gyveni, kur važiuoji namo, dėl mokslinės karjeros gal ne taip ir svarbu. Svarbiau, kur tavo darbas, tavo pastangos nueina. Galima grįžti moksline veikla“,– sakė „Lietuvos žinioms“ dr. J. Šukys.

Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos auklėtinis Brėmeno universitete Vokietijoje baigė matematikos bakalauro studijas, Šveicarijos federaliniame technologijos institute (Ciuricho ETH) – taikomosios matematikos magistrantūrą ir doktorantūrą. Nuo pernai vadovauja Našiųjų mokslinių skaičiavimų grupei Šveicarijos federaliniame vandens tyrimų ir technologijų institute (EAWAG), įsikūrusiame netoli Ciuricho.

Trisdešimtmetis matematikas gana dažnai grįžta į Lietuvą, palaiko glaudžius ryšius su KTU gimnazija ir pačiu universitetu, Nacionalinės moksleivių akademijos bendruomene ir alumnais, prisideda prie kasmetinių Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimų organizavimo. Pradėjęs burti savo grupę, dr. J. Šukys tikisi ir bendrų mokslinių darbų su kolegomis Lietuvoje. Su KTU universitetu jau kalbėta dėl seminarų ar paskaitų.

Iki milijono kompiuterių kartu

„Nuo mokyklos dienų mane domino matematika ir jos taikymas naudojant greitus kompiuterius. Sėmiausi žinių iš puikių mokytojų Marijos Šalčiuvienės ir Leono Narkevičiaus, dalyvaudamas olimpiadose ir lankydamas Nacionalinę moksleivių akademiją. Baigęs KTU gimnaziją su būriu draugų išvykau studijuoti į Brėmeno universitetą. Ten jau mokėsi keli pažįstami“, – pasakojo matematikas.

Magistrantūros studijoms kaunietis pasirinko prestižinį Ciuricho ETH. Tame pat universitete baigė ir doktorantūrą, atliko podoktorantūros stažuotę, vis labiau krypdamas į taikomuosius darbus: įvairių biologinių ir gamtinių reiškinių kompiuterinį modeliavimą ir rezultatų neapibrėžtumo įvertinimą. Pavyzdžiui, kokia bus ežerų dinamika dėl aplinkos veiksnių, arba kaip keisis ežerų ir upių ekosistema.

„Neapibrėžtumo įvertinimas yra esminis elementas, – pabrėžė dr. J. Šukys. – Vienas atsakymas retai kada būna naudingas, kad ir koks tikslus būtų, nes šiek tiek pasikeitus aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, vėjo krypčiai ar kritulių kiekiui, prognozės taip pat gerokai pasikeis.“

Prognozėms apskaičiuoti ir laiku įvertinti – vėliau rezultatas tiesiog nebenaudingas – kuriami sudėtingi algoritmai superkompiuteriams. Naudojami net superkompiuterių klasteriai Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Amerikoje – iki milijono vienu metu veikiančių kompiuterių tinklas.

Cunamio banga Ženevoje

Pernai dr. J. Šukys įsitraukė į vadinamąjį cunamio projektą. Kuria matematinius modelius jūrų ir ežerų cunamio bangoms nuspėti bei rizikai įvertinti. Maždaug prieš 1500 metų Ženevą nusiaubė 13 metrų cunamis, sukeltas uolų griūties. 2012 metais buvo išplatintas įspėjimas, kad toks ežero cunamis gali pasikartoti ir padaryti daug žalos. Kaip pasakojo mokslininkas, nors dar anksčiau kelios tyrėjų grupės Ženevoje nustatė, kiek toli cunamis buvo pasiekęs miestą, tik pastarąjį dešimtmetį patobulėję skaitiniai metodai ir gausesni kompiuteriniai ištekliai leidžia daug tiksliau spėti, kaip tas cunamis susidarė, kas buvo užlieta ir kokia situacija yra dabar.

„Kuriame metodus, algoritmus ir matematinius modelius, kad galėtume padėti modeliuoti tam tikrus gamtos reiškinius. Kartu kuriame fundamentinį pamatą teisingai, moksliškai daryti išvadas. Dabartiniai matematiniai metodai mums jau leidžia tokias simbiozes – matematiškai teisingai sujungti ekspertų žinias, sukauptas per dešimtmečius savo srityje, skaičiavimo modelius ir matavimus – esminius duomenis, kuriais galima patikrinti, ar modeliai ir ekspertų žinios yra teisingos“, – sakė EAWAG Našiųjų mokslinių skaičiavimų tyrimų grupės vadovas.

Tačiau mokslo srityje labai greitai viskas keičiasi ir nėra lengva, pasak dr. J. Šukio, spėti su visu pasauliu – dirba daugybė grupių ir pasiekta nemažai pažangos. Tik spėk važinėti į konferencijas – nuo Kalifornijos iki Vietnamo, klausytis, kas ką padarė, ir bandyti pritaikyti, kad neatsiliktum. Reikia žinoti, kas vyksta pasaulyje, ir kai bandai savo rezultatą pateikti, turi būti atsargus, kad nė viena metodo dalis nebūtų pasenusi.

Pernai kelis mėnesius matematikas stažavosi ir NASA Ameso mokslinių tyrimų centre – kartu su buvusiu kolega kūrė daugialygio neapibrėžtumo įvertinimo metodą, pasidalijo patirtimi su našiųjų paralelinių skaičiavimų srityje dirbančiais specialistais. Neapibrėžtumo įvertinimo metodai turi įvairių pritaikymų NASA. Tarkim, padeda nuspėti, kokia bus reakcija raketai įskridus atgal į atmosferą, kaip pavyks šilumos skydui atsilaikyti prieš trinties šilumą.

Kol neįrodytas kenksmingumas

Matematiko žmona Vilma Šukienė – chemikė inžinierė. Susipažino dar mokydamiesi KTU gimnazijoje. Baigusi KTU bakalauro ir magistrantūros studijas, Vilma atvyko pas sužadėtinį į Šveicariją. Ieškojo darbo pagal specialybę, kol į rankas pakliuvo skelbimas, kviečiantis studijuoti doktorantūrą Ciuricho ETH. Sudomino tema – cheminių junginių poveikis žmogui.

Ciuricho ETH doktorantė tyrinėjo, kaip cheminiai junginiai iš plastikinių gaminių paplitę namų dulkėse ir kaip ten patenka. Maždaug trejus metus laboratorijoje analizavo dulkių ir oro mėginius, kelis mėnesius rinktus gyvenamosiose patalpose, į kurias buvo įnešta šaltinių su žymėtais cheminiais junginiais.

Tirti plastifikatoriai – daugelyje plastikinių produktų esantys junginiai, padarantys plastiką lankstų. Pavyzdžiui, tokiuose gaminiuose kaip linoleumas ar plastiko indai, plastifikatorių yra dešimtys procentų visos masės. Laikui bėgant tie junginiai išgaruoja, pasklinda po butą ir veikia ten gyvenančius žmones. Užterštu oru kvėpuojame, ir dulkių su chemikalais neišvengiamai patenka į organizmą valgant, jei palietę užterštus paviršius nenusiplauname rankų.

„Iki šiol manyta, kad pirmiausia chemikalas iš šaltinio išgaruoja į orą, o tada patenka į dulkes. Tačiau per tyrimus nustatėme, kad yra daug efektyvesnis kelias, kai cheminiai junginiai iš produkto patenka į dulkes tiesiogiai, – pasakojo V. Šukienė. – Galiausiai kartu su kolegomis iš Olandijos sukūrėme modelį, leidžiantį matematiškai apskaičiuoti junginių paplitimą kambariuose, jau apsieinant be brangių ir ilgai trunkančių mėginių rinkimo ir matavimo darbų.“

Kad būtų galima pasakyti, ar cheminis junginys kenkia sveikatai ir koks kiekis kokiuose produktuose gali būti naudojamas, reikia žinoti, kiek jo patenka į žmogaus organizmą ir ar tas kiekis yra pavojingas. Pavyzdžiui, anksčiau rinkoje labai plačiai naudotas plastifikatorius DEHP, tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad tas junginys kenkia sveikatai ir gali būti kancerogeninis, todėl kai kuriuose produktuose buvo uždraustas.

Kaip patikslino chemikė, draudimai priklauso nuo gaminio tipo ir šalies. Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, DEHP draudžiamas kūdikių produktuose ir žaisluose. Šis ir kiti ftalatai maisto pakuočių gamyboje draudžiami ar ribojami priklausomai nuo kelių veiksnių, tarp jų – maisto gaminio riebumo. Iš esmės uždrausti rinkoje esantį cheminį junginį yra labai sunku ir užtrunka kelerius ar net keliolika metų.

„Ypač skaudi tema – vaikams skirti plastikiniai produktai, – sakė tyrėja. – Plastifikatorių yra įvairiausių junginių, ir jie naudojami, kol nėra įrodomas kenksmingumas. Pavyzdžiui, nustačius, kad vaikų buteliukams, kitiems indeliams, žaislams gaminti naudojami ftalatai yra kenksmingi, juos uždraudė, tačiau gamintojai pakeitė kitais. Apie juos informacijos dar nėra, mokslininkai nespėjo ištirti.“

„Reikia žinoti, kas vyksta pasaulyje, ir kai bandai savo rezultatą pateikti, turi būti atsargus, kad nė viena metodo dalis nebūtų pasenusi.“

Nors traukia į Lietuvą

Dr. J. Šukio turimais duomenimis, Šveicarijoje yra lietuvių mokslininkų iš įvairių sričių: matematikos, informatikos, fizikos, psichologijos, neuromokslų, nanodalelių, chemijos, medicinos, seismologijos, energetikos. Doktorantų ir jau daktarų visos Šveicarijos mastu tikrai būtų kelios dešimtys, gal net siektų šimtą.

Ką veiks po doktorantūros, V. Šukienė dar nežino. Svarsto galimybę eiti į pramonę. Dukrelei Agotai – 10 mėnesių. Nuo keturių mėnesių (tokios motinystės atostogos Šveicarijoje) lanko Ciuricho ETH lopšelį. Pasisekė gauti vietą, nors eilė didžiulė. Užsirašė, vos sužinoję apie nėštumą. Nėra lengva išsinuomoti ir gerą, bet nebrangų butą. Gali tekti ilgai paieškoti.

„Visada traukia į Lietuvą. Kad ir kiek ilgai gyvensi užsienyje, vis tiek nesijausi savas, kaip namie. Esi atvykėlis. Toks būtų psichologinis aspektas. Iš profesinės pusės žvelgiant, dar planuojame pabūti. Jonas turi įdomų darbą, aš taip pat norėčiau įgyti darbinės patirties, bet būsime atviri ir pasiūlymams bei galimybėms grįžti.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"