Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Nobelio premijos laureatai nerimauja dėl „Brexit“ poveikio mokslui

 
engineersjournal.ie nuotrauka

Kai kurie žymiausi mokslininkai prašo susitarti dėl „Brexit“ taip, kad būtų išvengta žalos britų ir Europos moksliniams tyrimams. Laišką Theresai May ir Jeanui Claude'ui Junckeriui pasirašė 29 Nobelio premijos laureatai ir šeši prestižinių „Fields“ medalių laimėtojai.

Kaip praneša „BBC News“, laiške rašoma, kad mokslui reikia laisvo žmonių ir idėjų judėjimo, nevaržomo valstybių sienų. Tyrimas atskleidė, kad daug mokslininkų ketina išvykti iš Jungtinės Karalystės.

Seras Paulas Nurse'as, įvertintas Nobelio premija už krūties vėžio tyrimus, sakė: „Siunčiama žinia tokia – reikia rimtai atsižvelgti į mokslą.“

Laiške rašoma, kad mokslas gali padėti spręsti pasaulines problemas: gydyti ligas, gaminti švarią energiją, užtikrinti maisto tiekimą. Tačiau reikia sutelkti talentingiausius tyrėjus. Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga (ES) turi pasistengti, kad moksliniams tyrimams būtų padaryta kuo mažesnė žala.

Kas labiausiai kelia nerimą mokslininkams

Finansavimas ir judėjimo laisvė yra du didžiausi rūpesčiai.

Per Didžiosios Britanijos narystės ES metus šalies mokslininkai užsitikrino daugiau Europos subsidijų, nei pati šalis skyrė lėšų. Sero P. Nurse'o manymu, jei nebus susitarimo, Didžiosios Britanijos mokslas gali prarasti apie 1 mlrd. svarų sterlingų (daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų) per metus.

Buvo tikimasi, kad Didžioji Britanija greitai susitars su ES dėl naujų santykių mokslo srityje, pagrįstų kaip Šveicarijos atveju asocijuotu statusu, mokamais įnašais ir gaunamomis dotacijomis. Tačiau to dar neįvyko.

Kitas rūpestis, kad suvaržius judėjimą ryškiausius talentus gali atgrasyti biurokratija, kai reikės kreiptis dėl vizų.

Ką mano jaunesni tyrėjai

Per Franciso Cricko instituto Londone vidinį tyrimą darbuotojai buvo paprašyti pareikšti savo nuomonę dėl „Brexit“. Šis institutas yra didžiausias Europoje biomedicinos tyrimų centras po vienu stogu. Iš maždaug 1 tūkst. mokslininkų 40 proc. yra iš ES šalių. Siekta išsiaiškinti, ką jie darys po „Brexit“.

Tyrimas atskleidė, kad 78 proc. ES mokslininkų mažiau linkę likti Jungtinėje Karalystėje. Taip teigė ir 51 proc. visų instituto mokslininkų, įskaitant ir Didžiosios Britanijos tyrėjus. Net 45 proc. laboratorijų vadovų sakė, kad „Brexit“ jau paveikė jų darbą: priimami nauji tyrėjai, turėję pasitraukti iš ES programų, dėl svaro kurso kritimo pakilo kainos. Iš viso 97 proc. respondentų įsitikinę, kad dėl „Brexit“ nukentės Jungtinės Karalystės mokslas, jei nebus pasiektas atitinkamas susitarimas.

Kodėl mokslininkai ketina išvykti

Franciso Cricko instituto vienos laboratorijos vadovė Valdonė Mačiulytė iš Lietuvos sakė, kad netikrumas dėl „Brexit“ verčia ją po septynerių metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje, galvoti apie išvykimą ir kitas galimybes Europoje, Vidurio Europoje, ar net grįžimą į Lietuvą.

Podaktarinę stažuotę atliekanti Jasmin Zohren iš Vokietijos teigė, kad sunku ką nors planuoti, nes niekas nežino, kas bus. Tačiau ji nori gyventi šalyje, kuri priklauso ES, kad ir kaip mėgtų Londoną.

„Šiuo metu esu finansuojama iš ES, kaip buvo finansuojama ir mano doktorantūra Jungtinėje Karalystėje. Daugybė šių pinigų nebepasieks Jungtinės Karalystės, ir tai, žinoma, kelia didelį susirūpinimą“, – kalbėjo mokslininkė.

Vyriausioji mokslo darbuotoja Monica Rodrigo iš Ispanijos sakė, kad netikrumas veikia visus.

„Manau, kad baisiausia yra stresas, kurį patiria žmonės, nes tai turi įtakos ne tik profesiniam gyvenimui, bet ir kitiems dalykams, – sakė ji. – Net ir britų mokslininkams turi įtakos, kaip jie gyvens ir ką ketina daryti ateityje – ar pasilikti ten, kur ribotos lėšos, ar eiti kur nors kitur.“

Kas nutiks, jei nebus susitarimo

„Žinoma, išliksime, žinoma, gausime finansavimą iš vyriausybės ir eisme pirmyn, – mano seras P. Nurse'as. – Tačiau šiuo metu Didžioji Britanija yra pačiame viršuje, visame pasaulyje esame laikomi geriausiais ir mums gresia pavojus netekti šios aukščiausios pozicijos.“

Vyriausybės atstovas sakė: „Didžioji Britanija vaidina svarbų vaidmenį, kad Europa būtų novatoriška mokslinių tyrimų bazė, ir vertina tarptautinių mokslininkų indėlį į Jungtinės Karalystės mokslą. Tai nepasikeis, kai pasitrauksime iš ES. Sieksime plataus masto bendradarbiavimo su ES partneriais mokslo ir inovacijų srityje, tirsime būsimą Jungtinės Karalystės dalyvavimą abipusiškai naudingose mokslinių tyrimų programose ir toliau remsime mokslą, mokslinius tyrimus ir inovacijas per mūsų modernią pramonės strategiją. Turime didžiuotis priimdami šviesiausius pasaulio mokslininkus ir tyrėjus dirbti ir studijuoti. Kai pasitrauksime iš ES, tam padės imigracijos sistema.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"