Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Naujas faktas apie Paukščių Taką

 
Iliustracija vaizduoja juodąsias skyles, kurios sukasi aplink Sagittarius A, esančią galaktikos centre. 
Iliustracija vaizduoja juodąsias skyles, kurios sukasi aplink Sagittarius A, esančią galaktikos centre.  AFP/Scanpix nuotrauka

Ištisus dešimtmečius mokslininkai plėtojo teoriją, kad galaktikų, įskaitant mūsiškę, centre sukasi daug juodųjų skylių. Šių susitraukusių didžiulių žvaigždžių gravitacija tokia stipri, kad iš jos lauko neištrūksta net šviesa. Tačiau įrodymų mokslininkai iki šiol neturėjo.

Tikrindami senus rentgeno spindulių stebėjimų duomenis astronomai aptiko ženklų, kad Paukščių Tako centre yra dešimtys juodųjų skylių. Mokslininkų skaičiavimais, jų ten turėtų būti tūkstančiai, galbūt maždaug 10 tūkst. ar daugiau.

Šios iš žvaigždžių susiformavusios juodosios skylės sukasi aplink jau seniau žinomą itin masyvią juodąją skylę Sagittarius A, esančią centriniame Paukščių Tako galaktikos taške. Likusioje galaktikos dalyje mokslininkai iki šiol buvo pastebėję maždaug penkias dešimtis juodųjų skylių.

Naujai aptiktos juodosios skylės sukasi ne toliau kaip už 30,9 trln. kilometrų nuo centrinės masyvios juodosios skylės, tad tarp visų jų esama daug tuščios erdvės ir dujų. Tačiau analogiškoje erdvėje aplink Žemę juodųjų skylių išvis nerasta.

Žemė yra vienoje iš Paukščių Tako galaktikos vijų maždaug už 26,4 tūkst. šviesmečių nuo galaktikos centro. Šviesmetis – atstumas, kurį šviesa vakuume nuskrieja per metus, apie 9,5 trln. kilometrų.

Neseniai aptiktų juodųjų skylių masė bene 10 kartų didesnė už mūsų Saulės masę. Tuo metu centrinės itin masyvios juodosios skylės masė viršija Saulės masę 4 mln. kartų.

Visos pastebėtos juodosios skylės yra dvinarės – turi žvaigždes porininkes ir drauge su jomis, skylei siurbiant į save žvaigždės išorinius sluoksnius, spinduliuoja daug rentgeno spindulių. Šį spinduliavimą ir stebėjo mokslininkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"