Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Nauja biologinė medžiaga pagal stiprumą pralenkia net keramiką

 
Stipriausia iki šiol sukurta biologinė medžiaga iš medžio nanovamzdelių
Stipriausia iki šiol sukurta biologinė medžiaga iš medžio nanovamzdelių „KHT Karališkojo technologijų instituto“ nuotrauka

Vorų šilkas ilgai išlaikė stipriausios natūralios biologinės medžiagos titulą. Mokslininkai daugelį metų įvairiais būdais jį bandė panaudoti, stengėsi sukurti kažką naujo ir net pagerinti jo savybes. Panašu, kad dabar „KHT Karališkojo technologijų instituto“ mokslininkams pavyko pasiekti akivaizdų progresą. Jie skelbia, kad sukūrė naują biologinę medžiagą iš medžio nanovamzdelių, kurie pagerina vorų šilko rekordą.

Medis yra viena iš stipriausių gamtoje sutinkamų medžiagų, tačiau tai nereiškia, kad ji negali būti dar geresnė. Tyrėjai neseniai „tankino“ medžiagą, kad pagamintų tai, ką jie pavadino „super mediena“. Ji pasirodė esanti tokia pat stipri kaip plienas. Apie tai plačiau jau rašėme kiek ankščiau.

Tiek ankstesni, tiek ir dabartiniai mokslininkų darbo objektai yra vadinamieji celiuliozės nanopluoštai (CNFs). Šie mažyčiai pluoštai sujungiami taip, kad medienos ląstelių sienelės būtų stiprios ir standžios, o sprendimų kaip jas surinkti nanolygmenyje paieškos padėjo tyrėjų komandai sukurti stipresnę medžiagą.

„KTH“ mokslininkai naudojo srauto surinkimo techniką, kuri įtraukia vandenyje esančius nanopluoštus į 1 mm pločio kanalus. Dejonizuoto ir žemo pH vandens tėkmė padeda surikiuoti nanopluoštus teisinga kryptimi ir savarankiškai juos suformuoti į kompaktiškai supakuotą pluoštą. Gauta naujoji medžiaga yra stipri, standi, lengva ir pakankamai didelė, kad galėtų būti panaudota praktiškai. Tyrėjų komanda teigia, kad jų sukurta naujoji medžiaga yra „stipriausia iki šiol pagaminta biologinė medžiaga.“

„Biologiškai pagamintas nanoceliuliozės pluoštas yra 8-nis kartus tvirtesnis ir pasižymi stiprumu lenkiančiu natūralų voro šilko pluoštą, kuris yra laikomas stipriausia biologine medžiaga“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Daniel‘as Söderberg‘as. „Konkreti naujosios medžiagos jėga yra didesnė nei metalų, lydinių, keramikos ir E-stiklo pluoštų.“

Kalbant skaičiais, komanda išmatavo, kad naujosios medžiagos standumo stiprumas yra 86 gigapaskaliai, o tempimo stiprumas siekia 1,57 gigapaskalius. Nustatyta, kad net ir silpniausias jų pagamintas pluoštas yra stipresnis už ankščiau pagamintus CNF (celiuliozės nanopluoštus aut. past.)

Tyrėjų teigimu šią techniką galima naudoti stiprių ir lengvų medžiagų gamybai, kurios galėtų būti panaudotos statant lėktuvus, automobilius, dviračius ir baldus. Mokslininkai mano, kad naudojant šią techniką galima surinkti ir kitus nanopluoštus, pavyzdžiui, anglies vamzdelius. Tad ateityje galime tikėtis sulaukti ir daugiau gerų žinių iš „KTH“ mokslininkų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"