Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Mokslininkai: žmogus miršta kaip kirminas

 
Žemės kirminų tyrimai padeda geriau suprasti senatvės ir mirties fenomeną / 
Žemės kirminų tyrimai padeda geriau suprasti senatvės ir mirties fenomeną /  pixabay.com nuotrauka

Žemės kirminus studijuojantys mokslininkai padarė naujų įžvalgų apie tai, kaip vyksta mirtis, rašo „The Independent“.

Naujieji tyrimai praskleidžia paslapties šydą, dengiantį gyvūnų, tame tarpe ir žmonių, mirties, ypatingai nuo senatvės, mechanizmą.

Teisiškai ir mediciniškai mirtis paprastai apibrėžiama kaip reiškinys, kuomet nustoja dirbti smegenys ar širdis nustoja plakusi. Tačiau praktikoje mirtis yra lėtas ir ilgas procesas, prasidedantis ilgai prieš ir besitęsiantis ilgai po to, kai žmogus oficialiai paskelbiamas mirusiu.

„Ląstelių mirtis plačiai tiriama, tačiau mažai kas žinoma apie viso organizmo mirtį: kaip tai nutinka, kas tai skatina, kada ji prasideda ir baigiasi. Tačiau norint suprasti mirtinas žmonių ligas, ypatingai tas, kurias sukelia senatvė, tai yra neišpasakytai svarbu,“ – teigė Londono universiteto koledžo (UCL) profesorius Davidas Gemsas, vadovaujantis tyrimą vykdančiai komandai.

Mokslininkai stebėjo žemės kirminų mirties procesą, kaip šis plinta jų kūnais, ir pamatė, kad mirštančios ląstelės skatino šalia esančių ląstelių mirtį perduodant kalcį. Sparčiai iš ląstelės į ląstelę keliaujantis kalcis visų pirma sukeldavo lavono sąstingį (rigor mortis) ir tik vėliau pradėdavo ardyti organizmo vidurius.

„Iš ląstelės į ląstelę kalcio pagalba plintančią mirtį galima palyginti su degančiu namu,“ – teigė UCL daktaras Eugenijus Galimovas.

Šie atradimai ilgainiui gali būti pritaikyti lėtinant mirties procesą žmonių organizmuose.

Rigor mortis kirminų organizmuose yra įdomus atradimas, parodantis esminį žingsnį įvykių grandinėje, vedančioje nuo sveiko organizmo link senatvinės mirties. Tai leidžia mums geriau suprasti mirtį ir galbūt ateityje padės gelbėti mirtinai sergančius pacientus,“ – teigė profesorius Davidas Gemsas.

Šis tyrimas yra plačios studijos dalis, kurios metu tiriamas senatvės fenomenas bei tai, kaip žmogaus kūnas yra laikui bėgant. Tai yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"