Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Mokslininkai pateikė naują teoriją iš kur Žemė „gavo“ savąjį Mėnulį

 
2018 03 07 15:05
gismeteo.lt nuotrauka

Remiantis mokslininkų atlikta analize, Mėnulis „gimė“ pačioje Žemėje, dar prieš jai įgaunant tvirtos planetos pavidalą.

Mėnulio susiformavimo metu, Žemė buvo besisukantis, riestainio formos išgarintų uolienų debesis, žinomas dar kaip sinestija.

„Iš cheminės pusės, Mėnulis yra beveik toks pats kaip ir Žemė, yra tik keli skirtumai. Tai pirmasis toks modelis, kuris sutampa su Mėnulio sudėties schemomis“, – teigė Sarah Stewart, Žemės ir planetinių mokslų profesorė iš Kalifornijoje universiteto.

Pati populiariausia teorija apie Mėnulio susiformavimą aiškina, kad mūsų planetos palydovas gimė įvykus susidūrimui tarp Žemės ir Marso dydžio hipotetinės planetos vardu Tėja. Susidūrimo metu uolienų ir metalų fragmentai pasklido į kosmosą ir susijungę į vieną suformavo Mėnulį, informuoja upi.com.

Naujasis modelis teigia, kad tiek Žemė, tiek Mėnulis susiformavo vieno ir to paties milžiniško susidūrimo metu. Mokslininkų keliama hipotezė skelbia, kad ankstyvoje Saulės sistemos vystymosi stadijoje susidūrė pora planetos dydžio kūnų, kurie sukūrė sinestiją – išgaravusių uolienų debesį.

Kai uolienų garai kondensuojasi į skystą formą, debesis traukiasi ir transformuojasi į susilydžiusią planetą. Mokslininkai iš UC Davis ir Harvardo universitetų tiki, kad dalelė išgaravusių uolienų šio proceso metu ištrūko už besikondensuojančios sinestijos ribų.

To rezultate, gimė sėkla, kuri galiausiai tapo palydovu, Mėnuliu, skriejančiu orbitoje aplink naujai susikondensavusią planetą.

Mokslininkų teigimu vienas iš jų modelio privalumų, tai kad jis yra įvairiapusis, nes sinestija gali susiformuoti daugybe skirtingų būdų. Tėjos teorija remiasi tinkamo dydžio, tinkamu metu įvykusiu objektų susidūrimu.

Kadangi Žemė ir Mėnulis susiformavo iš beveik tokių pačių išgaravusių medžiagų, dėl to anot naujosios teorijos, beveik visiškai sutampa ir šių dviejų kūnų sudėtis. Vis dėlto, teorija taip pat aiškina ir kodėl Mėnulis kiek skiriasi nuo Žemės. Mokslininkų teigimu, Mėnulis prarado lengviausiai išgaruojančių medžiagų dalį pasitraukimo iš pirminės sinestijos metu.

Naująją savo teoriją mokslininkai detaliai pristatė moksliniame darbe, paviešintame žurnale „Journal of Geophysical Research: Planets“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"