Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Mokslas Alzheimerį gydyti bandys žemais dažniais

 
Alzheimerio ligos sukeltų pokyčių iliustracija./
Alzheimerio ligos sukeltų pokyčių iliustracija./

Po atlikto perspektyvaus bandymo su pelėmis, blyksinčios šviesos, žemo dažnio garsai ir vibruojančios plokštelės bandomos su Alzheimerio liga sergančiais žmonėmis

Žemo dažnio garsų klausymasis sukuria didelio greičio smegenų bangas, kurios smegenyse skaldo baltymines plokšteles, siejamas su Alzheimerio liga. Bandymai su pelėmis parodė daug žadančius rezultatus ir dabar bandomas su žmonėmis.

Smegenų bangos kyla, kai dideli smegenų ląstelių masyvai siunčia signalus ritmiškai ir sinchroniškai. Apie jų funkcijas dar daug nežinoma, bet šių bangų fiksavimas ant galvos odos išdėstytais elektrodais rodo, kad jų dažnis paprastai atspindi mūsų budrumo būseną.

Giliai miegant, smegenų bangos lėčiausios, o kai būdraujame ir esame atsipalaidavę – greitesnės. Greičiausios bangos vadinamos gama bangomis, ir jos kyla maždaug 40 kartų per sekundę, arba 40 hercų dažniu, kai esame susikaupę, priimame sprendimus ir naudojame atmintį.

Alzheimerio liga (AL) sergantys žmonės paprastai gama bangų kuria mažiau, tad tyrėjai eksperimentuoja, bandydami paskatinti tokią smegenų veiklą. Pernai Li-Huei Tsai grupė iš MIT parodė, kad 40 Hz dažniu mirksinti šviesa pelių smegenų dalyje, apdorojančioje per akis gaunamą vaizdinę informaciją – vizualinėje žievėje – sukelia 40 Hz gama bangas.

Su genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms išsivystė AL simptomai, išbandę tokią šviesos terapiją po valandą per dieną, jie išsiaiškino, kad pelių smegenyse sumažėjo amiloido ir tau baltymų sankaupos – pagrindiniai AL simptomai.

Blyksinti šviesa suaktyvino smegenų imunines ląsteles, kurios gali suskaidyti amiloido baltymus. Bet šis poveikis apsiribojo smegenų vizualine žieve, ir svarbiausių atminčiai smegenų regionų nepaveikė. O šią sritį, hipokampą, amiloidinės plokštelės pažeidžia vieną pirmųjų.

Atrodo, veiksmingesnė terapija garsu. Po valandą per dieną, Tsai komanda pelėms grojo 40 Hz garsą, panašų į žemiausią standartino pianino mi natą. Ištyrus jų smegenų preparatus mikroskopu, paaiškėjo, kad klausos žievėje, kur apdorojamas garsas ir hipokampe amiloidinių plokštelių buvo dvigubai mažiau, nei kontrolinėje grupėje.

40 Hz dažnio garso sukeltas poveikis į hipokampą galėjo sklisti lengviau, nes jis arčiau klausos žievės, nei vizualinės.

Arba, kaip pažymi lapkritį Vašingtone vykusioje Neuromokslų draugijos konferencijoje komandos darbą pristatęs Anthony Martorell iš MIT, klausos žievę su hipokampu jungiantis ryšys gali būti stipresnis, nes jame dalyvauja mažiau sinapsių – tarpelių tarp neuronų.

Rezultatai atrodo daug žadantys, sako Davidas Reynoldsas iš Alzheimer&x27;s Research UK labdaros fondo. Bet nereikėtų manyti, kad AL sergančius žmones 40 hercų dažnis paveiks taip pat, kaip peles, sako jis.

Bandymai nedelsiant

Bet kadangi gama bangų terapija atrodo gan saugi, ji gali būti išbandoma iš karto, nelaukiant kelis metus, kol bus atlikti tyrimai su gyvūnais, kaip paprastai būna su AL vaistais. Tsai kompanija Cognito Therapeutics jau pradėjo bandyti gama bangų terapiją su AL sergančiais žmonėmis.

Jie bando naudoti kartu garsą, šviesą ir vibracijas – viską 40 Hz dažniu. Blyksinti šviesa, žemi garsai ir ant rankų dedamos vibruojančios plokštelės bandomos su 12 nesunkia ar vidutine Alzheimerio ligos stadija sergančių žmonių globos namuose Bostone. Placebo grupės nėra, tačiau firma planuoja atlikti didesnio masto bandymus ir su placebo kontrole.

Tačiau kai kurie žmonės jau bando terapiją savarankiškai. Kadangi pirmieji tyrėjų komandos rezultatai buvo paskelbti pernai, 40 Hz dažniu mirksinčios lempos jau reklamuojamos kaip gydymo nuo demencijos priemonės, o kai kuriose svetainėse 40 hercų garsas grojamas nuolat [arba galima paklausyti 40 Hz ir kitų įvairaus dažnio garsų].

Tačiau Reynoldsas pabrėžia, kad šeimoms kol kas nederėtų tikėtis stebuklo, nes pelių AL nuo žmonių AL skiriasi. Tačiau testai turėtų parodyti, ar tai veikia ir žmonėms. „Triukšmo klausymas visiškai nesunkiai įgyvendinama terapija,“ sako jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"