Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Melas – greitesnis už tiesą

 
2018 03 25 21:03
pixabay.com nuotrauka

Socialiniuose tinkluose melas sklinda „reikšmingai toliau, greičiau, giliau ir plačiau“, o šis efektas yra labiausiai pastebimas politinių naujienų kategorijoje. Tokias išvadas pateikė prestižinio Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai šių metų kovo 9 d. žurnale „Science“ paskelbtoje didelio masto empirinio tyrimo ataskaitoje.

Tyrimas vadinamas viena ambicingiausių iki šiol parengtų studijų, besidominčių vis daugiau dėmesio pastaraisiais metais sulaukiančiu netikrų naujienų (angl. fake news) fenomenu. Jo metu, naudojant kiekybinius ir kokybinius metodus, buvo išanalizuota net 126 tūkst. naujienų, skelbtų socialiniame tinkle Twitter 2006 – 2016 m. Įspūdinga tyrimo imtis laike apima beveik visą socialinio tinklo gyvavimo laikotarpį. Į tyrimo imtį patekusios naujienos buvo skelbtos 3 mln. vartojų, 4,5 mln. kartų. Objektyviam naujienos teisingumo ar melagingumo nustatymui buvo naudojama 6 nepriklausomų faktų tikrinimo (angl. fact-checking) organizacijų informacija. Teigiama, kad paskirų naujienų kvalifikacijos (skalėje melaginga, iš dalies melaginga, teisinga) sutapimo rodiklis tarp minimų organizacijų siekė 95 – 98 proc.

„Melas skrieja, o tiesa šlubčiodama seka iš paskos“, – 1710-aisias rašė airių eseistas Jonathan Swift ir, panašu, nedaug nuo to laiko tepasikeitė. Liūtas yra maždaug 2 kartus lėtesnis už sketsakalį, o sakalas keleivis, greičiausias gyvūnas mūsų planetoje, du kart greitesnis už pastarąjį. Visgi, jei melas yra greitesnis už tiesą, tai kiek? Bent jau aptariamo tyrimo rezultatai rodo, kad vidutiniškai 6 kartus, jei skaičiuotume laiką per kurį naujiena pasiekia 1500 vartotojų auditoriją.

Viena vertus, tyrimas patvirtino, kad prie masiškos netikrų naujienų sklaidos prisideda automatizuotos technologinės priemonės (taip vadinami botai), tačiau kontroliuojami eksperimentai parodė, kad vien technologinio aspekto melo sėkmei paaiškinti nepakanka. Pašalinus visus matuojamus skirtumus tarp lyginamų naujienų, išskyrus patį tiesos-melo faktorių, paaiškėjo, kad tikimybė, kad naujiena bus pasidalinta vis tiek buvo didesnė melagingos naujienos atveju – visais 70 proc. Daugybė tyrimų verčia manyti, kad žmogus yra psichologiškai linkęs iš bendro srauto išskirti ir platinti būtent melagingo turinio naujienas.

Savaime suprantama, tai lemia ne pats naujienos melagingumas, o tai, kad išsilaisvinimas iš realybės rėmų suteikia neribotą erdvę beribiam kūrybingumui. Netikros naujienos dažniausiai turi daug didesnį emocinį krūvį, o pastarasis dažniausiai būna neigiamas, naudoja labiau dėmesį pritraukiantį stilių, retoriką, netgi vizualinę medžiagą. Be kita ko, tokios naujienos neretai atrodo išskirtinės, itin naujos, atskleidžiančios iki tol nežinomą šokiruojančią, stebinančią informaciją, nuo visuomenės (neva) nuslėptus ar (tariamai) ką tik įvykusius įvykusius. Apakintas tokios jausmų iškrovos, asmuo dažniausiai nebeturi laiko kritiškai įvertinti informaciją ir puola ja dalintis. Tinklas – tobula vieta tolimesniam procesui pasikinkyti geometrinės progresijos dėsnius.

Įdomybės čia nesibaigia, ypač jei manėte, kad botai yra vienas esminių netikrų naujienų sklaidos variklių. Tyrimo pagalba buvo atskleista intuicijai priešinga realybė. Paaiškėjo, kad tyrimo apimamu laikotarpiu tiek tikrų, tiek melagingų naujienų sklaida buvo dirbtinai auginama naudojant technologines priemones daugiau ar mažiau identiškais mastais. Tiesa, tyrimo autoriai laikosi atsargesnės pozicijos ir stengiasi susilaikyti nuo išvadų, teigiančių, kad techninė infrastruktūra neturi visiškai jokios įtakos arba kad įtaka nebuvo skirtinga skirtingais laikotarpiais. Toks atsargumas yra ypač aktualus kalbant apie pastaruosius metus, žinant, kad tokios technologijos tampa vis išmanesnės ir sunkiau pastebimos pačiam vartotojui, o apibendrinant ilgo laikotarpio duomenis unikalūs skirtumai yra linkę išsilyginti ir pranykti vidurkyje.

Gandai tampantys naujienomis nėra naujas reiškinys ar išradimas. Apie melą ir gandus XVIII a. rašęs J. Swift nebuvo pirmasis apie tai prabilęs. Skaitydami graikų ar romėnų klasikus ar netgi Šventąjį Raštą galėtume rasti kažką labai panašaus į tai, apie ką taip daug kalbama šiandien. Visgi pastarųjų amžių sandūroje pasirodęs internetas tapo itin palankia terpe netikroms naujienoms plisti bei suteikė mechanizmus problemai pasiekti kokybiškai naują lygmenį. Pasirodę tyrimo rezultatai jau paskatino susirūpinimu persmelktą viešą akademikų kreipimąsi, skatinantį ieškoti naujų būdų XXI a. informacinės erdvės kokybės užtikrinimui ir pragaištingų padarinių užkardymui. Kalbų apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimų kampaniją fone, metų pradžioje socialinio tinklo Facebook atstovai pareiškė, kad kova su realybe mažai ką turinčia informacija bus vienas iš kertinių veiklos sričių 2018 m.

Riba tarp tiesos ir melo nėra tokia jau akivaizdi, o pastangos riboti netikras naujienas gali nesunkiai nudreifuoti į cenzūros teritoriją. Kaip jau istorijoje nutiko ne kartą, technologinė pažanga juda sparčiau nei visuomenė geba prisitaikyti prie naujos jų sukurtos realybės. Panašu, kad, norint ją pasivyti, žmonijai ir vėl teks paspartinti žingsnį – mažiausiai 6 kartus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"