Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Medikas emigruoja žadėdamas grįžti

 
2018 06 03 9:00
Iš medikų šeimos kilęs VU Medicinos fakulteto šeštakursis Gabrielius Jakutis pasirinko mokslininko kelią. / 
Iš medikų šeimos kilęs VU Medicinos fakulteto šeštakursis Gabrielius Jakutis pasirinko mokslininko kelią. /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Medicinos studijas Vilniaus universitete (VU) šiemet baigiantis Gabrielius Jakutis nuo spalio mėnesio pradės doktorantūrą Maxo Plancko širdies ir plaučių tyrimų institute Vokietijoje. Pernai jaunojo mokslininko vadovaujama „Vilnius-Lithuania iGEM 2017“ komanda pasauliniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ Bostone, JAV, laimėjo Didįjį prizą ir aukso medalius.

Be šio konkurso patirties, kaip sakė „Lietuvos žinioms“ 24 metų VU Medicinos fakulteto šeštakursis, jis vargu ar būtų įstojęs į tokią gerą doktorantūros programą užsienyje ir apskritai pakankamai pasiruošęs dirbti fundamentalų mokslinį darbą laboratorijoje.

Gabrielius Jakutis: „Visada skatina teigiami pavyzdžiai – ir siekti mokslininko karjeros, ir grįžti pasisėmus žinių bei patirties.“

Iš šiemet studijas baigiančių arba studijų kryptį keičiančių Lietuvos „iGEM“ (International Genetically Engineered Machine Competition – tarptautinis genetiškai modifikuotų mechanizmų konkursas) komandos narių trys išvyksta toliau studijuoti į užsienio šalis – Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Daniją. Taip pat nemažai ankstesnių metų absolventų iš „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos tęsia mokslus prestižiniuose užsienio universitetuose Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Danijoje.

Atliekant tyrimus VU Gyvybės mokslų centre. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Atliekant tyrimus VU Gyvybės mokslų centre. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Visada skatina teigiami pavyzdžiai – ir siekti mokslininko karjeros, ir grįžti pasisėmus žinių bei patirties, – kalbėjo G. Jakutis. – Turbūt sunkiau būtų svarstyti apie grįžimą, jei neturėtume tokių sektinų pavyzdžių kaip dr. Lino Mažučio, baigusio doktorantūros studijas Harvardo universitete ir VU Gyvybės mokslų centre įkūrusio vieną stipriausių mikroskysčių laboratorijų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Arba dr. Urtė Neniškytė, baigusi doktorantūros studijas Kembridžo universitete ir grįžusi dirbti Gyvybės mokslų centre, nes yra įsitikinusi, kad gerus mokslinius tyrimus galima atlikti ir Lietuvoje. Kai pasaulinio lygio mokslininkai dirba Lietuvoje, tikimybė, kad iš svetur grįš ir daugiau jaunų tyrėjų, didėja.“

Pasirinko mokslą

Gabrieliaus doktorantūros studijų kryptis – širdies ir kraujagyslių sistemos vystymasis. Būsimasis doktorantas tai tyrinės modeliniuose organizmuose – zebražuvėse: kaip vystosi jų širdis ir širdies audiniai, kaip diferencijuojasi ląstelės, kada ir kas lemia tokius procesus, kokie genai, molekuliniai mechanizmai visa tai reguliuoja. Kaip paaiškino jaunasis mokslininkas, nors žuvų širdys anatomiškai kitokios nei žmonių, vystymąsi reguliuojančių genų ir molekulinių mechanizmų požiūriu yra labai daug analogijų, ir daug genų atlieka panašias funkcijas. Taip pat fiziologiškai, vertinant širdies susitraukimų dažnį, širdies ląstelių veikimo potencialo kreivę, zebražuvių širdys artimesnės žmogui nei, pavyzdžiui, pelių.

„Kardiovaskulinė sistema man yra įdomiausia ir studijuojant mediciną pagrindinė mano klinikinio mokslo veikla buvo kardiologijos srityje. Kaip gydytojas planavau tapti kardiologu, tačiau pasirinkau mokslą, nes jame įžvelgiu kur kas daugiau kūrybinio darbo. Turime atrasti problemą, sugalvoti, kaip ją išspręsti, ir kiekvienam netikėtumui, sunkumui įveikti reikia be galo daug žinių ir kūrybinio požiūrio“, – kalbėjo Inovatyvios medicinos draugijos mokslo projektų koordinatorius.

Gabrielius kilęs iš medikų šeimos: mama ir močiutė – gydytojos, tėtis – odontologas, pusseserė taip pat studijuoja mediciną. VU absolventas svarstė ir apie doktoratūrą Kembridžo universitete, bet atbaidė studijų kaina. Vokietijoje jos nemokamos ir mokslo kokybė, mediko požiūriu, net šiek tiek aukštesnė nei Jungtinėje Karalystėje.

Gabrielius Jakutis: "Visada skatina teigiami pavyzdžiai - ir siekti mokslininko karjeros, ir grįžti pasisėmus žinių bei patirties." / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Gabrielius Jakutis: "Visada skatina teigiami pavyzdžiai - ir siekti mokslininko karjeros, ir grįžti pasisėmus žinių bei patirties." / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Maxo Plancko institutų tinklas vienija per 80 Vokietijos mokslo ir tyrimų centrų. Maxo Plancko širdies ir plaučių tyrimų institutas įsikūręs Bad Nauheime, netoli Frankfurto. Doktorantūros studijos truks trejus su puse metų.

Apginti titulą

Tačiau kol kas pagrindinė Gabrieliaus veikla vis dar susijusi su „iGEM“ komanda. Šiemet Lietuvos jaunieji mokslininkai jau ketvirtą kartą dalyvaus pasauliniame sintetinės biologijos konkurse.

„Labai patiko praėjusių metų projektas. Daug išmokau ir tikiu, kad dabar galiu dar daugiau prisidėti prie komandos nei anksčiau“, – pasakojo buvęs „iGEM“ komandos vadovas.

Gabrielius penktais studijų metais nusprendė dalyvauti „iGEM“ komandos atrankoje. Ieškojo mokslo perspektyvų, kad galėtų dar studentas atlikti tikrus mokslinius tyrimus ir įgyti darbo laboratorijoje įgūdžių. Jau buvo supratęs, kad su klinikiniu darbu ateities nesies, o jei nori dirbti fundamentinių mokslų srityje, turi žiniomis ir įgūdžiais pasivyti tikruosius mokslininkus.

Kasmet vis daugiau studentų Lietuvoje susidomi „iGEM“ konkursu. Kai atranka vyko į 2017 metų komandą, sulaukta apie 100 anketų. Gabrielius įveikė atranką ir tapo komandos vadovu, nes turėjo nemažai vadovavimo patirties iš ankstesnių mokslinių būrelių, Inovatyvios medicinos draugijos mokslo ir kitų projektų. Tie įgūdžiai padėjo koordinuoti komandos veiklą.

Pernai pasauliniame sintetinės biologijos konkurse Bostone Lietuvos jaunieji mokslininkai laimėjo Didįjį prizą už sukurtą naują metodą genų raiškai valdyti panaudojant genų kopijų skaičiaus kontrolę ir plazmides. Plazmidės – DNR struktūros, kuriomis į mikrororganizmus perkeliama įvairi genetinė informacija ir keičiamos ląstelių funkcijos. VU gyvybės mokslų, medicinos ir informacinių technologijų studentai sukūrė lanksčią plazmidžių grupių ir jų kopijų skaičiaus valdymo sistemą, atveriančią naujas tyrimų galimybes gyvybės mokslų srityje ir biotechnologijų pramonėje.

Todėl atsakomybė šiemet dar didesnė – apginti iškovotą titulą. Pasak Gabrieliaus, jokiai komandai, išskyrus Heidelbergo universitetą (2013 ir 2014 metais), nepavyko dvejus metus iš eilės laimėti Didžiojo prizo. Tačiau labiausiai motyvuoti, drąsiausi studentai vėl atėjo į „iGEM“ komandos atranką. Iš pradžių atsirinkta apie 20 skirtingų sričių žmonių: biochemikų, genetikų, molekulinės biologijos atstovų, yra viena farmakologė, trys informacinių technologijų studentai, dvi biofizikės, dar viena medicinos studentė.

Pernai Lietuvos jaunųjų mokslininkų komanda "Vilnius-Lithuania iGEM 2017" pasauliniame sintetinės biologijos konkurse Bostone, JAV, laimėjo Didįjį prizą ir aukso medalius. / "Vilnius-Lithuania iGEM 2017" archyvo nuotrauka
Pernai Lietuvos jaunųjų mokslininkų komanda "Vilnius-Lithuania iGEM 2017" pasauliniame sintetinės biologijos konkurse Bostone, JAV, laimėjo Didįjį prizą ir aukso medalius. / "Vilnius-Lithuania iGEM 2017" archyvo nuotrauka

Šių metų „iGEM“ komandos pasirinkta tyrimų tema – baltymų evoliucija neląstelinėse sistemose. Birželio pradžioje bus pradėti naujojo projekto eksperimentai laboratorijoje.

Nepagrįstas skepticizmas

Pernai „iGEM“ komandos moksliniai konsultantai buvo prof. dr. Rolandas Meškys, Gyvybės mokslų centro Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vadovas, bei Baltymų ir nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriui vadovaujantis prof. dr. Virginijus Šikšnys.

„Kartais jaučiamas skepticizmas, ar idėja kilo tikrai studentams, esą jie negali sukurti tokio lygio dalyko. Kad jiems tikrai padėjo. Studentai tik atliko profesorių užduotis. Tačiau viskas buvo grynai studentų darbas. Akademinis konsultavimas vyko jau nusprendus, ką darysime ir kaip darysime, kai iškilo klausimų jau įgyvendinant idėją“, – tikino 2017 metų „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos vadovas.

Į tarpdisciplininę komandą susirinkę molekulinės biologijos, genetikos, biochemijos, biofizikos, informacinių technologijų studentai atsinešė reikalingas sintetinės biologijos mokslo atradimams dėlionės dalis. Taip, pasak Gabrieliaus, gimsta geri projektai. Gyvybės mokslų studentai gerai parengiami. Modernus Gyvybės mokslų centras priima juos atlikti praktiką savo laboratorijose ir savarankiškai mokytis, palaiko „iGEM“ komandą ir jaunuosius mokslininkus.

„Galiausiai viskas priklauso nuo studentų, nes ne kiekvienas nori įsitraukti į mūsų komandą ir papildomai mokytis. Tačiau tiems, kurie nori tai daryti skatinami prigimtinio smalsumo ir intelekto, geros bazinės žinios garantuoja sėkmę“, – įsitikinęs jaunasis tyrėjas.

„SynORI“ - taip pavadinta Lietuvos komandos sukurta lanksti skirtingų plazmidžių grupių kopijų kiekio valdymo sistema. / "Vilnius-Lithuania iGEM 2017" archyvo nuotrauka
„SynORI“ - taip pavadinta Lietuvos komandos sukurta lanksti skirtingų plazmidžių grupių kopijų kiekio valdymo sistema. / "Vilnius-Lithuania iGEM 2017" archyvo nuotrauka

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sukurtas metodas genų raiškai reguliuoti – genų kopijų skaičiaus kontrolė – šalia dviejų tradicinių genetinės informacijos valdymo tipų, susijusių su biologiniais transkripcijos ir transliacijos procesais, – svarbus ir pritaikomas atradimas. Panašioje srityje dirba ir daugiau tyrėjų pasaulyje. Pavyzdžiui, po sintetinės biologijos konkurso praėjus keletui mėnesių, kaip pasakojo Gabrielius, prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ buvo paskelbta pora straipsnių, kuriuose taip pat aprašyti metodai genų raiškai reguliuoti panaudojant genų kopijų skaičiaus kontrolę, tačiau kitu būdu. Vadinasi, studentai atrado aktualią temą.

Intelektinė pergalė

„Pasaulinis sintetinės biologijos konkursas vyksta kasmet ir laiko parengti geram projektui yra mažai. Mes suspėjome padaryti labai daug, bet, kita vertus, mūsų sukurta sistema dar nėra gerai veikianti. Kad ją galėtume pristatyti verslo įmonėms, pirmiausia reikėtų optimizuoti. Pakartoti eksperimentus ir pasižiūrėti, kurios sistemos dalys veikia geriau, kurios – blogiau. Atrasti būdų, kaip patobulinti atskirų dalių veikimą. Tačiau daug komandos žmonių baigia studijas ir apsisprendžia dėl ateities, todėl tam laiko kol kas neturėjome“, – kalbėjo buvęs „iGEM“ komandos vadovas.

Skaitant pranešimą VU Gyvybės mokslų centre pernai vykusiame renginyje "Sintetinė biologija: ar ištrinsime ribą tarp mokslinės fantastikos ir realybės". / "Vilnius-Lithuania iGEM 2017" archyvo nuotrauka
Skaitant pranešimą VU Gyvybės mokslų centre pernai vykusiame renginyje "Sintetinė biologija: ar ištrinsime ribą tarp mokslinės fantastikos ir realybės". / "Vilnius-Lithuania iGEM 2017" archyvo nuotrauka

Bet kuriuo atveju svarbiausia, pasak Gabrieliaus, intelektinė pergalė prieš tokias prestižines mokslo įstaigas kaip Masačusetso technologijos institutas, Harvardo, Oksfordo, Heidelbergo universitetai. O dėl komercializacijos, šiuo požiūriu „iGEM“ – atviro kodo konkursas – nėra labai patogus.

„Pernai atskleidėme per daug dalykų viešai. Tiesiog buvo gera mokslo ir verslo sąveikos pamoka ir kokius prevencinius žingsnius reikia žengti bei kaip greitai tenka suktis laboratorijoje, norint, kad kitos mokslininkų grupės neaplenktų su savo publikacijomis ir tyrimų rezultatais“, – vardijo pašnekovas.

Tačiau iki galo pabaigti darbo su „iGEM“ komanda Gabrieliui nepavyks. Paskutinį mėnesį jam teks dirbti per atstumą ir kitais būdais – ne laboratorijoje – padėti komandai. Nors „iGEM“ projekto tyrimai labai toli nuo pasirinktos studijų krypties, jie, mediko įsitikinimu, naudingi ateičiai. Būsimoms studijoms ir mokslininko darbui.

Rengdamiesi konkursui studentai labai daug išmoksta. Pirmiausia vykdo ne kieno nors užduotis, o patys atranda problemą, ir patys turi apsirūpinti visa reikalinga įranga bei reagentais. Pasak Gabrieliaus, tai geriausia praktika, kokią galima gauti Lietuvoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"