Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Lietuviškas lazerizmas: iki galingiausio pasaulyje lazerio

 
2018 08 22 21:00
Lietuviški lazeriai keliauja į beveik visas pasaulio šalis. /
Lietuviški lazeriai keliauja į beveik visas pasaulio šalis. / Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Lietuviškų lazerių turi Europos branduolinių tyrimų centras CERN ir NASA Amerikoje, net 90 iš 100 geriausių pasaulio universitetų. Dabar kartu su amerikiečiais kuriamas galingiausias pasaulyje lazeris. Jo galia turėtų būti dešimt ar daugiau kartų didesnė nei visų pasaulio elektrinių – atominių, šiluminių, hidroelektrinių – kartu sudėjus.

Antradienį Fizikos instituto mokslo ir technologijų parke (FIMTP), Vilniuje, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) renginyje iš pačių lazerininkų buvo galima išgirsti ir savo akimis pamatyti, kaip kuriamos pažangiausios pasaulyje technologijos ir kuo stebina pasaulį lietuviškų lazerių kūrėjai.

„Lankantis Pietų Afrikos Respublikos nacionalinėje lazerinių tyrimų laboratorijoje viena mokslininkė pasakojo, kad reikėjo tam tikro komponento tyrimams, bet niekas pasaulyje negalėjo jo padaryti. Tačiau atsirado viena kompanija – „Brolis Semiconductors“ iš Lietuvos – ir padarė tą komponentą“, – vieną iš daugelio pavyzdžių, kaip lietuviški lazeriai garsina šalį, pateikė Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) direktorius Julius Paužolis.

Pasak Lietuvos lazerių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Petro Balkevičiaus, prieš 35 metus Lietuvoje buvo įkurta pirmoji lazerių įmonė „Eksma“. Dabar veikia apie keturiasdešimt didesnių ir mažesnių įmonių, kuriančių ir eksportuojančių pažangiausius produktus bei technologijas į beveik visas pasaulio šalis. Lietuviški lazeriai jau tapo šalies vizitine kortele.

Nuolatinis augimas

„Lietuvos lazerizmas savo amžių skaičiuoja nuo 1962 metų, kai tuometis Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros vedėjas prof. Povilas Brazdžiūnas išsiuntė į Maskvos M. Lomonosovo universitetą trejetą studentų – Algį Piskarską, Evaldą Maldutį ir Ireną Gulbinaitę – mokytis lazerių fizikos. Grįžę jie įkūrė dvi lazerių tyrimų laboratorijas. Po keliolikos metų buvo įkurta pirmoji įmonė – Fizikos instituto lazerinės ir elektroninės technikos bandomoji gamykla. Vėliau ji tapo įmone „Eksma“, – pasakojo Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius.

Pastaraisiais dešimtmečiais įmonių vis daugėjo. Didžiosios turi beveik 200 darbuotojų, mažutės – du, tris, keturis. Į Europos šalis keliauja 50 proc. produkcijos, maždaug 25 proc. – į JAV, po keliolika – į Japoniją ir Kiniją. Lietuvai taip pat tektų maždaug 12 proc., bet iš tikrųjų, kaip patikslino P. Balkevičius, vienos įmonės perka iš kitų komponentus, kuria sudėtingesnius gaminius ir jie vis tiek iškeliauja į užsienio šalis. Eksportuojama daugiau kaip 90 proc. gaminių.

Lietuvos lazerininkų darbai įdomūs tiek pasaulio mokslininkams, tiek įmonėms. Pavyzdžiui, prieš porą metų lietuviška lazerių įmonė „Altechna R&D“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su amerikiečių kompanija „Corning“, gaminančia stiklus mobiliesiems telefonams. Todėl labai galimas dalykas, kad ir jūsų mobiliajame telefone yra lietuviškas indėlis – stiklas išpjautas lietuviška lazerių technologija.

Pasak P. Balkevičiaus, gamybinėms įmonėms parduodama net daugiau lazerių nei mokslininkams, tačiau girtis neišeina, nes verslas nenori, kad konkurentai sužinotų apie naudojamas technologijas. Lietuviškų lazerių kūrėjai taip pat ieško naujų taikymų savo gaminiams. Tarp naujausių darbų – įmonės „Ferentis“ sukurta unikali biosintetinio audinio matricos technologija, plačiai taikoma audinių inžinerijoje, ir dirbtinė ragena, leidžianti išbandyti vaistų poveikį.

Europoje įgyvendinant ELI (Extreme Light Infrastructure) projektą steigiami tris didžiuliai lazerinių tyrimų mokslo centrai: Rumunijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. Dėl ketvirtojo vietos ir paskirties dar neapsispręsta. Lazerininkai tikisi, kad galbūt – mūsų šalyje. Reikalingas būtų politinis sprendimas. Dabar Lietuvos įmonės laimėjo konkursus pagaminti lazerius dviem centrams. Vengrijoje – „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“, Čekijoje – „Ekspla“ kartu su amerikiečių įmone „National Energetics“. Šis lazeris bus galingiausias pasaulyje.

„Mūsų rodikliai geri tuo atžvilgiu, kad yra nuolatinis augimas, – sakė Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius. – Per pastaruosius tris dešimtmečius pagaminamos ir parduodamos produkcijos kas penkeri metai padvigubėjo, žmonių padvigubėjo kas dešimt metų. Dabar visoje ekosistemoje dirba apie tūkstantį žmonių, iš jų 800 – įmonėse ir apie 200 mokslininkų. Mokslo institucijose yra pusė daktarų, įmonėse – dešimtadalis.“

Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius Petras Balkevičius: "Lietuviški lazeriai jau tapo šalies vizitine kortele."
Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius Petras Balkevičius: "Lietuviški lazeriai jau tapo šalies vizitine kortele."

Penkios teigiamos įžvalgos

Kaip pabrėžė LITEK direktorius J. Paužolis, įspūdį daro didžiulis pasitikėjimas tarp įmonių. Būtent jis padėjo pasiekti tai, kas šiandien pasiekta. Visos įmonės orientuotos į konkurenciją tarptautiniu lygiu, visos eksportuoja savo gaminius, varžosi su pasauliniais rinkos dalyviais. Dauguma įmonių turi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skyrius, kuriančius, plėtojančius naujus produktus. Jos imlios mokslo žinioms, bendradarbiauja su mokslinių tyrimų institutais, universitetais, kad produktai būtų geresni, konkurencingesni. FIMTP orientuojasi į inovacijų bei technologijų ekosistemos gerinimą: nuo aplinkos atnaujinimo, kad tyrėjams būtų gera, malonu dirbti, iki infrastruktūrinių projektų, kad besikuriantis naujas verslas turėtų savo namus, savo laboratorijas, gamybinę ir eksperimentinę bazę, kur galėtų dirbti ir augti penkerius metus.

J. Paužolis taip pat pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvos inovacijų ekosistemą iš pastarųjų devynerių metų, kai šioje srityje pats dirba, patirties. Pirma įžvalga skirta Lietuvos moksleiviams ir studentams: Lietuvoje yra puikių laboratorijų, tarptautinio lygio įmonių. Galima dirbti ir uždirbti. Jauni žmonės gali būti vertinami, jaustis darantys įtaką savo įmonėje. Todėl tikrai nebūtina emigruoti.

Antra įžvalga skirta mokslininkams. Šalia kiekvienos mokslinių tyrimų laboratorijos turi būti ir verslas, suinteresuotas tais tyrimais. Tik tokiu atveju mokslininkai turės motyvaciją, jų tyrimai – perspektyvą, bus lengviau susirasti partnerių, tyrimų projektų. Kartu kils šalies konkurencingumas.

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio direktorius Julius Paužolis: "Lietuva tampa matoma pasauliniame pirmaujančių technologijų žemėlapyje dėl kuriamų lazerių."
Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio direktorius Julius Paužolis: "Lietuva tampa matoma pasauliniame pirmaujančių technologijų žemėlapyje dėl kuriamų lazerių."

Trečia įžvalga – jaunam verslui. Verslo pradžia pritaikytoje infrastruktūroje yra gerokai lengvesnė. Tai įrodė ir LITEK pavyzdys. Čia susikoncentravusios kompanijos sudaro tam tikrą ekosistemą ir nauja besisteigianti įmonė gali surasti sau investuotojų, verslo partnerių, užsakovų, reikalingų technologinių paslaugų ar komponentų gamybai. Taip pat yra technologinis verslo inkubatorius bei mokslo ir technologijų parkas, kurio specialistai, konsultantai padeda įmonėms augti.

Ketvirta įžvalga skirta politikos formuotojams. Lietuva pasirinko teisingą kelią investuoti į inovacijų eksosistemą, mokslo žinias. Tos investicijos kiekvienu periodu, kiekvienais metais didėja. Svarbu, pasak J. Paužolio, kad jos būtų nuoseklios, nes tyrimai, aukštųjų technologijų produktai, verslas yra rizikingas dalykas, ir valstybės dėmesys – investicijos, parama tyrimams, jaunam technologiniam verslui – duoda ir duos rezultatą.

Penkta įžvalga – visai Lietuvos visuomenei. Lietuva tampa matoma pasauliniame pirmaujančių technologijų žemėlapyje dėl kuriamų lazerių. Tuo LITEK direktorius ne kartą pats įsitikino.

Tarp inovatyviausių pasaulyje

„Lietuviška patarlė sako, kad savame krašte pranašu nebūsi. Tai labai tinka Lietuvai, nes yra daug skepticizmo. Kai pasakai, kad Lietuva yra viena inovatyviausių valstybių pasaulyje, niekas netiki. Tačiau iš tikrųjų mūsų šalis kelerius metus iš eilės pagal Europos Sąjungos (ES) inovacijų indeksą yra sparčiausiai auganti valstybė“, – patikino MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus: "Lietuvos augimas inicijuotas tradicinių inovacijų sričių – lazerių ir biotechnologijų – bei sąsajų su visiškai naujomis, tačiau sėkmingai pradėtomis plėtoti sritimis, tokiomis kaip finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas."
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus: "Lietuvos augimas inicijuotas tradicinių inovacijų sričių – lazerių ir biotechnologijų – bei sąsajų su visiškai naujomis, tačiau sėkmingai pradėtomis plėtoti sritimis, tokiomis kaip finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas."

Lietuvos augimas, pasak K. Šetkaus, inicijuotas tradicinių inovacijų sričių – lazerių ir biotechnologijų – bei sąsajų su visiškai naujomis, tačiau sėkmingai pradėtomis plėtoti sritimis, tokiomis kaip finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas. Tai duoda labai gerų rezultatų. Pavyzdžiui, naujausiais duomenimis, daugiau kaip 46 proc. Lietuvos įmonių – beveik kas antra! – vykdė inovacinę veiklą.

„Lietuvos stiprybė, kad turime daug ir gana skirtingo inovatyvaus verslo, kuriančio pridėtinę vertę, – kalbėjo MITA direktorius. – Tačiau teisinis inovacijų reglamentavimas buvo paliktas kaip ir nuošalyje. Šiemet pagaliau priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas, todėl atsiranda dar didesnių galimybių proveržiui.“

Tarp naujojo įstatymo užprogramuotų pokyčių K. Šetkus minėjo agentūrų, dirbančių panašioje srityje kaip MITA, optimizavimą, sujungimą į vieną, ir inovacijų fondo steigimą. Tokio fondo pagrindinis principas – pinigai ne tik dotuojami ir išleidžiami, jie sukasi. Ir valstybė, investavusi į sėkmingą inovatyvų verslą, susigrąžina tam tikrą lėšų dalį, kad vėl galėtų investuoti į naują.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"