Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kur dingo „Google“ vadas?

 
Klausymas Jungtinių Valstijų Kapitolijuje / 
Klausymas Jungtinių Valstijų Kapitolijuje /  AFP/Scanpix nuotrauka

„Google“ susiduriant su egzistenciniais iššūkiais – vienas iš jos įkūrėjų ir motininės kompanijos „Alphabet“ generalinis direktorius Larry Page'as stengiasi būti pamirštas, rašo „Bloomberg Businessweek“.

Larry Page'as visada buvo slapukas. Vienas iš „Google“ įkūrėjų ir de facto įmonės vadovas yra gerai žinomas dėl savo pašėlusių futuristinių projektų – oro taksi bei kosmoso elevatorių, tačiau esant poreikiui nesugebėjo atskristi į Vašingtoną.

Būtent „Google“ sėkmė padėjo kurtis sistemai, kuri kiekvieno naudotojo interesus ir vietą gali nustatyti su bauginančiu tikslumu.

Larry Page'as, kartu su „Twitter“ generaliniu direktoriumi Jacku Dorsey ir „Facebook“ vykdomąja direktore (COO) Sheryl Sandberg, buvo pakviestas liudyti Jungtinių Valstijų Kapitolijuje dėl jų platformų. Kvietimą Larry Page atmetė. Rugsėjo 5 dieną, prasidėjus klausymui Senato žvalgybos komitete, jam rezervuota kėdė liko tuščia. Į ją krypo visos žiniasklaidos atstovų kameros.

Larry Page'as su komanda „Google“ įkūrė prieš dvidešimt metų. Šiuo metu kompanija išgyvena tikriausiai patį pavojingiausią ir nesaugiausią savo egzistavimo laikotarpį. Pajamos ir toliau auga. Visiems kitiems Larry Page‘o futuristiniams projektams, vykdomiems po „Alphabet“ vardu, reikalingų resursų pakanka. „Google“ nuosavybė ir toliau auga. Tačiau visame pasaulyje esantys „Google“ oponentai nuolat reikalauja skaidyti ir naikinti šią rinkoje dominuojančią paieškos sistemą ir jos susijusius verslus. Šią vasarą Europos Sąjunga kompanijai skyrė 5,1 milijardo dolerių baudą byloje dėl piknaudžiavimo dominuojančia padėtimi. O Jungtinių Valstijų valdininkai, turėdami omenyje Rusijos vykdytas manipuliacijas „Google“ platformose 2016 metų prezidento rinkimų metu, ieško galimybių prižiūrėti „YouTube“. Todėl buvo daugiau, nei keista, kad Larry Page'as ir kompanija Vašingtone vykusiame klausyme kėdę paliko tuščią. Sundaras Pichai, tapęs „Google“ vadovu, Larry Page'as pasišalinus ir tapus „Alphabet“ generaliniu direktoriumi, taip pat atsisakė tą vietą užimti.

Tačiau ne vien Vašingtonui neaišku, kur yra „Alphabet“ vadovas. Silicio slėnyje žmonės pradėjo teirautis: kur Larry? Jis ilgai buvo vienišius, kompiuterių mokslininkas, technines problemas sprendęs ne viešumoje. Jam buvo įdomesnės mėnulio nuotraukos, o ne žurnalų viršeliai. Priešingai, nei kiti panašaus masto platformų įkūrėjai-generaliniai direktoriai, nuo 2013 metų Larry Page'as nebedalyvavo produktų pristatymuose ar video konferencijose, aptariant finansinius reikalus su pagrindiniais akcininkais, o spaudoje nesirodė nuo 2015 metų. Kasdienius sprendimus Larry Page'as paliko Sundarui Pichai ir kitiems vadovams.

Anonimiškai kalbėję „Alphabet“ darbuotojai teigė, kad šiuo metu Larry Page'as yra kur kas uždaresnis, nei bet kada anksčiau, ir kad didžioji kompanijos dalis jo paprasčiausiai nemato. Kiti, palaikantieji direktorių tvirtino, kad jis vis dar dalyvauja kompanijos veikloje, tačiau jo pasinėrimas į technologinius rytojaus sprendimus jį atitraukė nuo problemų, su kuriomis „Google“ susiduria šiandien.

„Ko pastaraisiais metais negirdėjau, tai stipraus balso ir pozicijos apie tai, kaip „Google“ tvarkysis su problemomis, kurios yra visuomeninės ir mažiau techninės“, – teigė vienas ilgametis aukštas pareigas užėmęs asmuo, kompaniją palikęs visai neseniai.

Iki šio klausymo „Google“ pavyko išvengti pajuokos ir pažeminimo, su kuriuo susidūrė kiti socialinių tinklų liūtai, labiausiai „Facebook“. Tačiau „Google“ kur kas labiau už bet kurią kitą technologijų kompaniją prisidėjo prie beprecedenčio asmeninių duomenų kaupimo ir pasaulio, kuriame korporacijos mus seka tiek prisijungus, tiek atsijungus, kūrimo. Paieškos sistema atsirado sprogus interneto bumui. Ji buvo sukurta itin protingai: kiekvienas sąlytis su programine įranga šėrė jos smegenis ir didino jų apimtis. Bet Larry Page'o „Google“ tikslas buvo kitas – besikaupiančias pajamas jis vertino kaip priemonę, padedančią dirbti ties tokiais projektais, kaip dirbtinis intelektas. Tačiau būtent „Google“ sėkmė padėjo kurtis sistemai, kuri kiekvieno naudotojo interesus ir vietą gali nustatyti su bauginančiu tikslumu.

„Google“ neįtikėtinai pasisekė, kad iki šiol dėmesys buvo nukreiptas į „Facebook“ nesėkmes, tačiau abi kompanijos yra lygiai toks pat blogis, – teigė vienas iš ankstyvųjų „Google“ ir „Facebook“ investuotojų Rogeris McNamee, ilgainiui tapęs aršiu abiejų kritiku. – Nepasirodydamas klausyme jis padarė didelę paslaugą „Facebook“. Jeigu jūs esate akcininkas, taip pat turėtumėte pykti.“

Larry Page / Reuters/Scanpix nuotrauka
Larry Page / Reuters/Scanpix nuotrauka

Savo viešame pareiškime „Alphabet“ tvirtino, kad klausyme buvo pasiūlyta dalyvauti pasaulinių reikalų vadovui ir kad „kompanija „Alphabet“ buvo sukurta būtent tam, kad Larry Page'as galėtų susitelkti ties kitais projektais ir ilgalaikiais techninių problemų sprendimais.“ Kompanija klausimus perdavė urbanistinės infrastruktūros padalinio „Sidewalk Labs“ vadovui Danui Doctoroffui. Jis atsisakė komentuoti, ar Larry Page'as privalo prisiimti atsakomybę ir viešai pasisakyti apie „Google“ spaudžiančius iššūkius.

Praeityje tokia tyli Larry Page'o laikysena lėmė visuomenės palankumą jam, sukūrė įvaizdį, kaip „Alphabet“ pagrindinio vizionieriaus, tačiau jo atstumas pastaruoju metu kelia klausimus, kas išvairuos „Google“ per šią egzistencinę krizę. „Twitter“ ir „Facebook“ direktoriai ne sykį atsiprašė dėl neplanuotų socialinių tinklų pasekmių ir yra prisiekę, kad šių dalykų taisymas yra pagrindinis jų prioritetas. Tuo tarpu Larry Page'as viešai nėra atgailavęs ir nė sykio neužsiminė apie tai, kaip planuoja tvarkytis su problemomis, su kuriomis susiduria jo kompanija. Kyla klausimas, ar jis jaučia atsakomybę prieš akcininkus, darbuotojus ir visuomenę, ir ar planuoja kada nors viešai pasisakyti.

Kaip šiandien Larry Page'as leidžia laiką? Įvairūs žmonės tvirtina, kad jis vis dažniau dingsta į savo privačią salą Karibuose. Tačiau jis vis dar prižiūri kiekvieną „Alphabet“ subsidiją. Kartu su kitu „Google“ įkūrėju Sergey Brinu, šiuo metu esančiu „Alphabet“ prezidentu, Larry Page'as esant progai dalyvauja ir vadovauja kassavaitiniam susitikimui vienoje iš kompanijos būstinių. Kartais jis atsako į darbuotojų klausimus, nors dažniausiai šį darbą palieką Sundarui Pichai ir kitiems korporacijų lyderiams, pasak dabartinių „Google“ darbuotojų.

Larry Page'as šiandien pats prisiima vykdyti tik tuos projektus, kuriuo jie itin žavi, tokius, kaip X – mokslinę fantastiką primenančią ambiciją, kurią mėginta įgyvendinti slaptoje „Alphabet“ tyrimų laboratorijoje.

Kai Larry Page'as iš Erico Schmidto perėmė „Google“ vairą 2011 metais. Jis tai priėmė kaip inžinerinį galvosūkį: dirbdavo 80 valandų per savaitę, taršė knygas apie vadovavimą verslui ir tikrai nuoširdžiai domėjosi vadovavimu. Tačiau greitai pavargo nuo įvairių operacijų prižiūrėjimo niekingumo. Anot neseniai kompaniją palikusio darbuotojo, jo akys „apsiblausdavo“ susitikimuose, diskusijoms nukrypus nuo technologinių klausimų į verslo reikalus. Buvęs darbuotojas taip pat prisimena karštą ginčą „L Team“ viduje (taip „Google“ darbuotojai buvo linkę vadinti Larry Page'o aplinkos žmones), kuris užvirė tiek, kad reikėjo generalinio direktoriaus tarpininkavimo. Tačiau jis savo pavaduotojams uždavė klausimą: „Nejau negalite to išspręsti patys?“

Nors Larry Page'o valdymas pasižymėjo suplanuotomis investicijomis į dirbtinį intelektą ir milžiniškas patalpas bei naudmenas, skirtas kaupti „Google“ augantiems duomenims, darbo tempą apsunkino jo sveikata. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje jam buvo diagnozuotas balsto stygų paralyžius. Ilgainiui tai lėmė, kad vyrui šnekėti darėsi vis sunkiau ir sunkiau, kol liko tik šnabždesys.

„Sergey sako, kad aš veikiausiai būsiu geresnis generalinis, nes labai atsargiai renkuosi žodžius“, – 2013 metais savo „Google+“ paskyroje rašė Larry Page'as. Tais pačiais metais jis liovėsi dalyvavęs video konferencijose, kuriose su akcininkais aptariamos kompanijos pajamos.

2015 metais staigiai reorganizavus kompaniją Sundaras Pichai tapo „Google“ generaliniu direktoriumi, o Larry Page'as skėtinės kompanijos „Alphabet“ vadovu. Tai buvo turbūt geriausias kada nors įgyvendintas atsistatydinimo planas: Larry Page'as sugebėjo išlaikyti viršumą „Google“ atžvilgiu, tačiau nuo savo pečių nusimetė didžiąją dalį atsakomybių, pasilikdamas laisvę susitelkti ties beprotiškais ir spekuliatyviais ateities projektais. Jis asmeniškai rėmė tris kompanijas, siekiančias išrasti pirmuosius autonominius skraidančius įrenginius ir yra apsėstas „Alphabet“ robotikos grupėmis. Vienas iš projektų – „Google Fiber“ – siekė išplėtoti ultragreitą internetą, buvo svarstomas net optinio pluošto kabelių montavimas į šaligatvius.

Dar vienas 2015 metais pradėtas projektas, ties kuriuo dirbo Larry Page'as – disnėjiška dviračių transportavimo tūtomis idėja, pavadinimu „Heliox“. Tai – tarsi „Hyperloop“ sistema dviračiams.

Vienas buvęs vadybininkas, dirbęs projekte X, teigė, kad reti Larry Page'o apsilankymai biure prilygsta karališkiesiems vizitams – būna apstu asistentų, padėjėjų ir daug streso.

Tačiau nemažai tokių projektų, įskaitant „Heliox“, nepasisekė. Būdamas „Alphabet“ generaliniu direktoriumi Larry Page'as turėjo įtikinti neramius investuotojus dėl išlaidų ir investicijų ne į „Google“, pagrindinį verslą. Šiuo metu beveik visos „Alphabet“ išlaidos tenka „Google“. Keli žmonės, susipažinę su „Alphabet“ veikla teigia, kad pastaraisiais metais sunkiau sekasi galvoti naujus projektus.

Vienas buvęs vadybininkas, dirbęs projekte X, teigė, kad reti Larry Page'o apsilankymai biure prilygsta karališkiesiems vizitams – būna apstu asistentų, padėjėjų ir daug streso. Danas Doctoroffas, „Sidewalk Labs“ generalinis direktorius tokiam apibūdinimui nepritaria ir kaip tik teigė, kad Larry Page'as aktyviai įsitraukęs į projektus, cituoja kassavaitinius video pokalbius ir tai, kad Larry Page'as nuolat aptarinėja naujas idėjas, tokias, kaip dinaminis šaligatvis.

„Google“ kompanijos viduje galima jausti, kad visas futurizmas pasitraukė kažkur atgal ir užleido vietą kur kas nemalonesniems rūpesčiams. Kompanija ilgai ir sėkmingai naudojosi Erico Schmidto, kuris kompaniją sėkmingai gynė prieš kongresą ir nuo kritikos strėlių, veidu, iki kol jis neatsistatydino. Pastaraisiais porą metų apie ištikusias bėdas su darbuotojais kalbėjosi ne Larry Page'as, bet Sundaras Pichai ir Sergey Brinas.

Lyginant su Elonu Musku, kuris viename tiesioginiame video pokalbyje rūkė žolę, Larry Page'as pasirinktas nematomumas gali atrodyti netgi patrauklus. Pasak vieno pačiam Larry Page'ui artimo žmogaus, jo privatumas yra ne tik asmeninis pasirinkimas, bet ir atsargiai pamatuota kompanijos strategija. Kai praėjusio dešimtmečio antroje pusėje „Google“ pradėjo plėstis į visas naujas sferas, kokias tik galėjo sugalvoti, kompanijos akcijų vertė Jungtinių Valstijų rinkoje išaugo net 70 proc., kai kurie kompanijos viduje manė, kad Larry Page'o asmeniu nesinaudojama strateginiais sumetimais. Visi puikiai žinojo, kaip „Microsoft“ korporacijai besibylinėjant kelerius metus Billas Gatesas tapo žiniasklaidos karikatūra. Niekas nenorėjo, kad Larry Page'as taptų tokia pat bokso kriauše.

Tačiau tuo pačiu šiandien tokia viešųjų ryšių strategija atrodo pasenusi. Net ir pats labiausiai pašiepiamas didelės korporacijos generalinis direktorius Markas Zuckerbergas yra didelis pliusas savo kompanijai. Larry Page'o konkurentai šiuo metu gal ir neturi savo kompanijoms numatę strategijos ar naratyvo, tačiau kalbėjimas garsiai padeda jiems šį kurti.

Larry Page'ui nedalyvaujant Senato klausyme tą tuštumą užpildė garsesni balsai – nuo senatorių, kritikuojančių „Google“ už sandorius su Kinija, iki ekspertų, vadinančių kompanijos direktorių nepatriotišku.

Rogeris McNamee, vienas pirmųjų investuotojų, kalbėjusių ir apie kompanijos skaidymą, teigė, kad Larry Page'as ir Sundaras Pichai pamynė savo pilietinę pareigą praleisdami klausymą: „Tai yra elementarūs dalykai, valdant korporaciją. Esate pakviesti kalbėti prieš Senatą, demokratijos apsaugos garantą, bet jam atsakote, kad esate per svarbūs dalyvauti? Visas pasaulis žiūri į juos ir klausia: kas, po galais, su jumis ne taip, žmonės? Kas jūs?“

Įspūdinga, kaip tokie pareiškimai gali visai pakeisti žmogaus įvaizdį: iš draugiško futuristo, į silpną ir senstantį. Lengva pamiršti, kad Larry Page'as yra jaunesnis už Sundarą Pichai. Viename iš paskutinių viešų pasirodymų, 2014 TED pokalbyje, „Alphabet“ generalinis direktorius atrodė jaunas ir pozityvus.

Nors jo girgždantis balsas jau buvo nutilęs, jis entuziastingai pasakojo apie tai, kaip technologija gali žaloti žmones ir kaip galima suktai pasinaudoti informacija. Nors jis kalbėjo apie Silicio slėnio šnipinėjimą, jo žodžius galima taikyti ir iššūkiams, su kuriais šiandien susiduria „Alphabet“ ir „Google“ – apie tai, kaip skaitmeniniame amžiuje turi vykti dialogas tarp visuomenės ir vyriausybės apie tai.

„Tokio pokalbio mes neturėjome, – jis sakė. – Mums reikia apie tai šnekėtis, arba nepajėgsime turėti funkcionuojančios demokratijos.“

Vis dėlto, kad vyktų dialogas, abi pusės turi pasirodyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"