Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kuo minia skiriasi nuo masės ir kaip ją suvaldyti?

 
Asociatyvi nuotrauka / 
Asociatyvi nuotrauka /  pixabay.com nuotrauka

Minioje gali nutikti aibė nelaimingų atsitikimų, tačiau pati minia yra stebėtinai racionalus darinys. Stebintys minios elgesį mokslininkai vis geriau supranta jos psichologiją bei kaip ateityje galima apsisaugoti nuo mirtinų incidentų, rašo BBC.

Minia kartais gali tapti net mirties priežastimi. Praėjusiais metais žmonės buvo mirtinai sutrypti futbolo stadione Angoloje, miesto aikštėje Italijoje ir maisto pagalbos centre Maroke.

Žiūrint iš psichologinio kampo taip pat svarbu nepervertinti minios pavojingumo.

Tokie įvykiai – tragiški, tačiau jų galima išvengti. Visame pasaulyje mokslininkai stengiasi išsiaiškinti, kaip galima sumažinti tokių įvykių tikimybę.

„Didžioji dalis žmonių elgesio yra labai nuspėjama, nes žmogus – labai racionalus padaras,“ – teigė Shrikantas Sharma, inžinerijos įmonės „BuroHappold“ erdvės panaudojimo grupės direktorius. Tokie spėjimai leidžia analitikams įsivaizduoti bei nuspėti, kaip žmonės orientuosis erdvėje ir kaip tai lemia pokyčiai aplinkoje.

Minios psichologijos tyrimai egzistuoja nuo XIX amžiaus. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais minia pradėta vertinti ne vien kaip žmonių masė. „Minia, kaip ir individas, turi savo psichologinę specifiką,“ – tvirtino Sussexo universiteto mokslininkas Johnas Dury, socialinio minios valdymo psichologijos ekspertas.

Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje minios psichologijos tyrimų rezultatai buvo pritaikomi tvarkantis su riaušėmis, 2000 metais pradėti naudoti, esant masinėms kritinėms situacijoms, prieš dešimtmetį pradėti taikyti organizuojant muzikos festivalius ir kitokius didelius renginius. Dabar minios psichologija yra naudojama planuojant specifines ekstremalias situacijas – cheminėms, biologinėms, radiologinėms ar branduolinėms atakoms.

Minios sąmonė

Kolektyvinis tapatumo jausmas dažniausiai pasireiškia ekstremalių situacijų atveju. Minios tapatybė yra esminis minios bendradarbiavimo ir tamprumo vertinimo komponentas. Johnas Drury kartu su kolegomis kalbindamas žmones, išgyvenusius 2005 metų Londono sprogdinimus, sužinojo, kad minios nariai tarpusavyje daug bendradarbiavo: guodė vienas kitą, dalijosi vandeniu ir vienas kitam suteikė primityvią pirmąją pagalbą.

„Svarbu nedaryti nieko, menkinančio tokios minios empatijos augimą,“ – sakė Johnas Drury. Vienos ar kitos situacijos atveju minios tapatumo jausmas pakeičia kitus priklausomumo ryšius. Dėl to būtų netgi žalinga, esant ekstremaliai situacijai, minią suskirstyti į grupes pagal religinę ar etninę priklausomybę, idant būtų lengviau su ja tvarkytis.

Taip pat svarbu suprasti „taisykles“, kuriomis vadovaujasi viena ar kita minia. Pavyzdžiu galima laikyti mošpitą metalo ar pankroko koncertuose – besitrankančių vienas į kitą asmenų minią. Net ir šios minios elgesyje egzistuoja tam tikra logika. Mošpite dalyvaujantys koncerto dalyviai tokiu būdu apsisaugo nuo sutrypimo. Įdomu yra tai, kad besistumdantieji juda grubiu ratu ir ilgainiui atsiduria toje pačioje vietoje, kurioje ir pradėjo stumdytis. „Minios saugumo prižiūrėtojai žino, kad egzistuoja tam tikros mošpito taisyklės,“ – sakė Johnas Drury.

Tačiau nepatyrę apsaugos darbuotojai, nesusipažinę su tokios minios elgesio taisyklėmis, mano, kad toks elgesys yra pavojingas ir, norėdami ją suvaldyti, gali pradėti naudoti fizinę jėgą. 1989 metais Hillsborough stadione futbolo rungtynių metu 96 sirgaliai buvo sutraiškyti. Kai kurie policijos pareigūnai ir tvarkos prižiūrėtojai buvo taip užsiėmę chuliganizmo prevencija, kad jų veiksmai, kaip fanų varymas į mažas grupeles, tik pablogino situaciją.

Žiūrint iš psichologinio kampo taip pat svarbu nepervertinti minios pavojingumo. Johnas Drury aiškino, kad nepaisant to, kokios retos yra nelaimės, žiniasklaida ir populiarioji kultūra pavojus dažnai perspaudžia pavojus. Pasakojant istoriją svarbi įtaiga ir dramatiškumas, tad vietoje „staigi evakuacija“ dažnai galima aptikti terminą „panika“, nors masių panika yra retas reiškinys.

Problema yra ta, kad jei žmonės linkę tikėti, jog ir kiti minioje panikuos, jie patys bus labiau linkę panikuoti, net kai tikro pavojaus ir nėra.

Pažangus planas

Kai kalbama apie konkretų įvykį ar pastatą, tyrimai padeda priimti sprendimus, kaip apsaugoti minią. Dažnai geriausi sprendimai yra patys netikėčiausi.

Minios elgseną lemia tokie veiksniai, kaip oro sąlygos ar kultūrinės asmeninės erdvės preferencijos.

Kartais tvarkymosi su minia situacijos gali būti itin paprastos. Vienoje mokykloje kas sykį nuskambėjus skambučiui koridoriuose susidarydavo grūstys. Shrikanto Sharmos komanda stebėjo moksleivius, vargstančius, norint nueiti koridoriumi skirtingomis kryptimis. Jie suvokė, kad mokyklos mintis, kaip galima išspręsti problemą – koridorių platinimas – yra per brangi ir visai nereikalinga.

Mokyklos administracijai buvo pasiūlytas paprastesnis problemos sprendimo būdas – atsisakyti skambučio. Mokytojai pamokas pabaigtų daugmaž vienodu metu, tačiau kelių minučių skirtumu, tad mokiniai iš klasių išeitų skirtingu laiku. Staiga judėjimas koridoriuose tapo lengvas ir sklandus.

Tai tik įrodo, kad netgi ribotus išteklius turinčiose erdvėse keliant teisingus klausimus galima išvengti minios susidūrimų ar susiformavimo.

Nepaisant minios valdymo psichologijoje padaryto progreso, šioje srityje dar yra kur tobulėti.

Kento universiteto psichologė Anne Templetone teigė, kad minios simuliacijos įrankiai nesukuria galimybės įvertinti, kaip minios nariai elgtųsi vienas su kitu ištikus kokiai nors situacijai. „Fizinė minia“ – toje pačioje vietoje esanti grupė kūnų – elgiasi kitaip, nei „psichologinė minia“ – toje pačioje vietoje esanti žmonių grupė, kurią vienija tapatumo jausmas. „Pavyzdžiui fizinė minia eis lėčiau ir toliau, stengdamasi nenutolti nuo kitų minios narių,“ – sakė Anne templetone.

Minios yra stebėtinai daugiasluoksnės ir sudėtingos, tačiau ir technikos jai suprasti, tobulėja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"