Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kodėl Venera tokia lėta?

 
pixabay.com nuotrauka

Venera sukasi labai lėtai – viena para ten trunka 243 žemiškąsias paras.

Maža to, jos sukimosi sparta nuolatos truputį kinta: paros ilgio matavimai, atlikti per pastaruosius 40 metų (apie 60 Veneros parų) davė rezultatus, besiskiriančius iki 7 minučių. Nors toks skirtumas yra nedidelis, palyginus su paros trukme, jo priežastį išsiaiškinti svarbu, norint suprasti, kaip veikia ši mūsų kaimyninė planeta.

Dabar pasiūlytas bent dalinis atsakymas, paremtas Veneroje stebimų didžiulių atmosferos bangų poveikiu. Šios bangos, kurių ilgis siekia 10 tūkstančių kilometrų, aptiktos prieš pustrečių metų. Panašios bangos susiformuoja ir Žemėje prie kalnų grandinių, bet tankesnėje Veneros atmosferoje jos išlieka žymiai ilgiau.

Veneros atmosfera sukasi gerokai greičiau už pačią planetą – vieną ratą apsuka per keturias Žemės paras. Tokiu milžinišku greičiu judančios tankios oro masės, atsimušusios į kalnų grandines, gali pakeisti ir planetos judėjimą.

Skaitmeniniu modeliu parodyta, kad per 60 Veneros parų vien dėl šio efekto paros ilgis gali pakisti dviem minutėmis. Nors tai mažiau, nei išmatuota septynių minučių variacija, vis dėlto bent dalinis paaiškinimas yra.

Be to, bangų gali būti ir daugiau, nematomų iš orbitos, todėl efektas gali būti ir stipresnis.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Geoscience“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"