Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kodėl mokslas iki šiol nežino, kaip veikia narkozė?

 
Narkozė veikia stabdydama ryšius tarp smegenų ląstelių 
Narkozė veikia stabdydama ryšius tarp smegenų ląstelių  wikipedia.org nuotrauka

Narkozė – preparatais sukeliamas ligonio užmigdymas, kurio metu žmogus visiškai ar iš dalies netenka sąmonės ir nejaučia skausmo. Kaip narkozė veikia? Nežinome. Nežino ir mokslininkai. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, vienas iš svarbiausių sėkmingų operacijų darbo įrankis iki šiol yra paslaptis. Bet dabar Australijos mokslininkai mano, kad šiek tiek priartėjo prie tiesos.

Jums gali atrodyti, kad tai – nesąmonė. Kodėl kas nors naudotų tai, ko nesupranta? Tačiau tai yra tiesa. Žmonija išmoko pasitelkti narkozę tiesiog eksperimentuodami, nes veikimo mechanizmas iki šiol yra visiška paslaptis. Jei kas nors mokslininkų paklaustų, kaip veikia narkozė, šie atsakytų, kad ji neleidžia smegenų ląstelėms bendrauti vienai su kita. Kaip tai pasiekiama įkvepiamais anestetikais? Niekas negali pasakyti.

Bendroji anestezija yra viena didžiausių medicinos mokslo paslapčių nuo pat jos pirmųjų žingsnių penktajame 19 amžiaus dešimtmetyje. Visgi, dabar Kvinslando Universiteto mokslininkai teigia, kad jų tyrimai gali bent šiek tiek praskleisti šį paslapties šydą. Mokslininkai atliko eksperimentus su pelių ir vaisinių muselių smegenų ląstelėmis ir pastebėjo, kad dažniausiai naudojama anestezija trukdo syntaxin1A baltymui laisvai judėti ląstelės membranoje. Šie baltymai tam tikru momentu ląstelėms siunčiant signalus sueina drauge, leisdami signalui keliauti per kelias smegenų ląsteles.

Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad tos vaisinės muselės, kurios turi pakitusius syntaxin1A baltymus, yra labiau atsparios anestezijai. Taigi, bent jau maža narkozės mechanizmo dalis dabar yra žinoma. Visgi, norint pasiekti tai, į ką dabar žiūri mokslininkai, reikės atlikti dar visą eilę tyrimų ir eksperimentų.

Naudoti įrankį nežinant, kaip jis veikia, yra labai pavojinga, ypač kai kalbame apie mediciną. Narkozė sukelia stiprų šalutinį poveikį ir yra pavojingesnė kai kuriems žmonėms. Žinant, kaip ji veikia, galbūt būtų įmanoma sukurti veiksmingesnius anestetikus, kurie turėtų tą patį poveikį veikdami mažesnėmis dozėmis ar nesukeltų šalutinio poveikio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"