Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kodėl Jupiterio žaibai kitokie, nei Žemėje?

 
NASA nuotrauka

Dar 1979 metais patvirtinta, kad Jupiteryje žaibuoja, tačiau iki dabar visi žaibų išlydžiai buvo aptikti arba regimuosiuose spinduliuose, arba kilohercų dažnio radijo bangomis.

Žemės žaibai skleidžia daug megahercinių radijo bangų, tad ilgą laiką astronomams ramybės nedavė klausimas, kodėl Jupiterio žaibai kitokie.

Dabar, išnagrinėjus Juno zondo duomenis, paaiškėjo, kad Jupiterio žaibai irgi skleidžia megahercines ir gigahercines radijo bangas. Anksčiau šios bangos nebuvo aptiktos greičiausiai todėl, kad jos yra gana silpnos ir pasimeta bendroje planetos spinduliuotėje; Juno, priartėjusi labai arti Jupiterio, sugebėjo jas užfiksuoti.

Taip pat Juno nustatė ir kitą žaibų savybę: priešingai nei Žemėje, Jupiteryje žaibų išlydžiai daugiausiai vyksta arti ašigalių, o ties pusiauju jų beveik nėra. Šį skirtumą galima paaiškinti nevienodu šilumos pasiskirstymu.

Žemėje atmosfera šilčiausia arti pusiaujo, kylantis aukštyn oras ten leidžia formuotis tropinėms audroms. Tuo tarpu Jupiteryje ties pusiauju Saulės šviesa atmosferą iš viršaus sušildo maždaug tiek pat, kiek planetos gelmių šiluma – iš apačios, todėl ties pusiauju atmosfera tampa labai stabili. Ties ašigaliais gilesni atmosferos sluoksniai yra šiltesni, nei viršutiniai, todėl kyla aukštyn ir maišosi; taip kyla audros, o su jomis – ir žaibai.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.

Tuo tarpu NASA pratęsė Juno misijos finansavimą iki 2022 metų. Tai reiškia, kad misija galės vykti iki 2021-ųjų vidurio; vėliau dar maždaug metų reikės duomenų sutvarkymui ir užbaigimo darbams.

Šiuo metu Juno skraido 53 parų trukmės orbitomis; į planuotas 14 parų trukmės orbitas pereiti nepavyko dėl vožtuvo gedimo. Misija turėjo baigtis šią vasarą; trejų metų pratęsimas leis įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus net ir skraidant tolimesne orbita.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"