Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kaip suomiai žengia į ateities mediciną

 
2018 05 02 12:00
Ateities medicina žengia kartu su naujomis technologijomis.
Ateities medicina žengia kartu su naujomis technologijomis. Keksi agentūros nuotraukos

Suomijos sostinė Helsinkis garsėja medicinos inovacijomis ir pažangiausia sveikatos priežiūra. Dabar žadamas tikras proveržis personalizuotos medicinos srityje. Kuriama inovacijų platforma, pagrįsta sukauptais ir suskaitmenintais nacionalinių biobankų, sveikatos registrų duomenimis bei turima naujausia mokslinių tyrimų infrastruktūra, eksperimentinės plėtros ir verslo galimybėmis.

Iki šiol gydyta pagal nustatytą diagnozę. Visus vienodai, jei diagnozė ta pati. Tačiau netoli tas laikas, kai gydymas bus pagrįstas asmeniniais žmogaus duomenimis. Tarp jų ypač svarbūs – genetiniai duomenys. Pernai spalį Suomijoje pradėtas vienas pirmųjų personalizuotos medicinos projektų „Finngen“, skirtas geriau suprasti ligų kilmę, kaip jas gydyti ir kaip jų išvengti. Genetiniams tyrimams planuojama panaudoti 500 tūkst. unikalių kraujo mėginių, surinktų iš visos šalies biobankų tinklo.

Sveikatos, ligų ir genetiniai duomenys yra svarbiausias ateities medicinos elementas, lemiantis veiksmingą ligų prevenciją ir personalizuotą gydymą.

Pasitikint valdžia

„Naujos technologijos suteikia naujų galimybių. Tačiau reikia duomenų – slaptų asmeninių duomenų kalbant apie sveikatos technologijas. Taip pat labai naudinga socialinė ir ekonominė informacija apie asmenis. Suomija turi tiek vienus, tiek kitus duomenis ir teisinį reguliavimą. Glaudžiai bendradarbiauja verslas ir sveikatos sektorius“, – sakė Suomijos socialinių reikalų ir sveikatos ministrė dr. Päivi Sillanaukee į Helsinkį sukviestiems užsienio žurnalistams. Nuo šių metų gegužės dr. P. Sillanaukee atstovaus Suomijai kaip Pasaulio sveikatos organizacijos valdybos narė.

Suomija – išsilavinusi aukštųjų technologijų šalis, turinti per 5,5 mln. gyventojų. Visuomenė genetiniu požiūriu gana homogeniška. Kita vertus, sensta greičiausiai pasaulyje po Japonijos. Šalyje įtvirtintas visuotinis sveikatos draudimas ir mokesčiais grįsta gerovės visuomenė. Viešasis sektorius atsakingas už švietimą, taip pat už socialines bei sveikatos priežiūros paslaugas. Visa tai, pasak ministrės, skatina ir kartu sudaro geras galimybes kuo efektyviau ir našiau organizuoti sveikatos priežiūrą, plėtoti ir teikti skaitmenines paslaugas bei perkelti dėmesį sveikatos srityje nuo ligų gydymo į jų prevenciją.

„Net mūsų Konstitucijoje pasakyta, kad kiekvienas Suomijoje gyvenantis asmuo turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas bei reikalingą paramą. Mūsų visuomenė atvira. Žmonės tvirtai pasitiki vyriausybe ir valstybės tarnautojais. Jie įpratę, kad valstybės tarnautojai daro tai, ką ir žadėjo daryti. Veiklos skaidrumą taip pat garantuoja teisinė sistema“, – pabrėžė dr. P. Sillanaukee.

Dešimtmečiais kurtas pasitikėjimas valdžia labai reikalingas naujųjų technologijų pažangai. Suomijos žmonės sutinka, kad jų asmeniniai sveikatos duomenys būtų naudojami mokslo reikmėms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Pasak ministrės, prasideda nauja sveikatos priežiūros era ir tie duomenys – galingas įrankis kurti veiksmingesnius vaistus ir tikslingiau gydyti ligas, kaip įmanoma anksčiau jas diagnozuoti ir pradėti gydyti bei imtis prevencijos galimos rizikos atvejais.

Pirmieji pasaulyje

Dr. P. Sillanaukee patikino, kad Suomijos vyriausybė garantuos asmeninių sveikatos ir socialinių duomenų saugumą. Šalis, prisimenant ir „Nokia“ istoriją, turi daug kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų bei gerai parengtų inžinierių, pajėgių sukurti patikimą duomenų saugojimo ir naudojimo sistemą. Šalis gali būti pavyzdinis darnios personalizuotos sveikatos priežiūros modelis. Įtvirtinta palanki aplinka pažangiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Steigiasi daug startuolių, kuriuose kartu dirba inžinieriai, mokslininkai, medikai, verslininkai. Aktyviai plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Suomijos sveikatos sektorius traukia ir užsienio investuotojus.

Įteisintas sveikatos duomenų naudojimas bus dvejopas. Pirminis susijęs tiesiogiai su pacientu, jo diagnozės nustatymu ir gydymu. Antrinis – anonimiškų sugrupuotų duomenų – skirtas žinių vadybai, statistikai, moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai, inovacijoms. Vyriausybės siūlymas dėl antrinio duomenų naudojimo ir su juo susijusių įstatymų dabar svarstomas parlamente. Tikimasi, kad sprendimas bus priimtas per kelias savaites.

Per Sveikatos sostinės Helsinkio atidarymą
Per Sveikatos sostinės Helsinkio atidarymą

Tokio pobūdžio teisės aktai, garantuojantys sveikatos duomenų saugumą, bus pirmi pasaulyje. Suomija jau turi nemažai duomenų registrų, susijusių su socialiniu saugumu. Antrinis duomenų panaudojimas prisidės prie geresnio gydymo ir prevencijos, leis efektyviau organizuoti visą sveikatos priežiūros sistemą, bus lengviau diegti paslaugų inovacijas. Laimės ir socialinės tarnybos, ir tyrėjų grupės universitetuose, startuoliai ir didelės kompanijos. O gerai veikianti duomenų reguliavimo ir saugumo sistema skatins žmones ir ateityje teikti asmeninę socialinę informaciją. Jie taip pat turės galimybę kontroliuoti duomenų naudojimą, matyti, kas ir kokiais tikslais juos naudoja.

Kartu svarstoma, kaip aprėpti visą šalį ir suteikti lygias galimybes visiems gyventojams naudotis medicinos pažanga, kad nebūtų atskirties. Suomijos patirtis bus naudinga ir kitoms valstybės efektyviau diegiant personalizuotą mediciną, kuriant ligų prevencijos sistemą bei teikiant inovatyvias sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas.

Sveikatos sostinėje Helsinkyje

Kaip pabrėžė Sveikatos sostinės Helsinkio – 2015 metais sudaryto Helsinkio miesto, Helsinkio universiteto, Aalto universiteto ir Helsinkio universiteto ligoninės aljanso – projektų biuro vadovė Tuula Palmen, siekiama būti lyderiais Šiaurės Europoje gyvybės mokslų ir sveikatos technologijų srityje. Padaryti Helsinkio regioną geriausia mokslinių tyrimų, inovacijų, verslo plėtros platforma ir pritraukti investicijų. Helsinkio universiteto ligoninė palengvina mokslinių tyrimų komercializavimą, prisideda prie verslo idėjų atsiradimo ir darbo vietų kūrimo, skatina verslo ir eksporto augimą.

Naudojant genetinius duomenis klinikiniai tyrimai gali būti net du kartus sėkmingesni.

„Sveikatos technologijos ir gyvybės mokslai dabar yra pirmaujanti aukštųjų technologijų eksporto dalis Suomijoje. Šiek tiek stebina, nes esame žinomi dėl mobiliųjų telefonų, bet ši skaitmeninimo, mobiliųjų technologijų patirtis net sustiprina medicinos technologijų sritį, – kalbėjo T. Palmen. – Tačiau mūsų moksliniai tyrimai kur kas pranoksta komercializavimo rezultatus, todėl buvo įkurtas Sveikatos sostinės Helsinkio aljansas. Norime pirmauti ne tik moksliniais tyrimais, inovacijomis, bet ir verslo plėtra gyvybės mokslų ir sveikatos technologijų srityje. Turime stiprių partnerių Stokholme, Osle, Kopenhagoje. Taigi esame labai geroje draugijoje.“

Su Helsinkio aljansu bendradarbiauja tokios garsios įmonės kaip IBM ir „Nokia“, didžiausia medicinos technologijų kompanija Suomijoje „Planmeca“ ir „Finngen“, bendram tikslui subūręs Suomijos universitetus, ligonines, biobankus, kraujo centrus ir tarptautines farmacijos kompanijas bei šimtus tūkstančių suomių. Taip pat vykdomi 26 bendradarbiavimo projektai su mažesnėmis kompanijomis, suomių ir užsienio kilmės startuoliais, atkeliaujančiais, pavyzdžiui, net iš Malaizijos, Indijos, JAV.

Biomedicinos tyrimų laboratorijoje.
Biomedicinos tyrimų laboratorijoje.

Šuolis į skaitmeninį pasaulį

Daugiau kaip 30 metų tarptautinio verslo patirties Azijoje, Rusijoje, JAV ir Persijos įlankos regione turintis Kimmo Koponenas iš Helsinkio verslo centro sakė, kad Suomijos sostinės stiprybė – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros galimybės, gerai parengti inžinieriai ir sukauptos didžiulės duomenų bazės. Seniai suskaitmeninti visi medicinos įrašai. Vėžio ligų registras pradėtas dar 1953 metais. Skaitmeninant Helsinkio universiteto ligoninės įrašus, pasak K. Koponeno, sukurta platforma šuoliui į skaitmeninį pasaulį tokios pažangios sveikatos priežiūros sistemos neturinčioms šalims. Suomija yra sukaupusi geros patirties šioje srityje.

„Duomenų bazės, tų duomenų interpretavimas personalizuoja sveikatos priežiūrą. Didelis Suomijos verslo projektas – personalizuota sveikatos priežiūra – pradėtas šiemet. Turime padaryti daug gerų darbų, – sakė Helsinkio verslo centro vyresnysis patarėjas. – Mums sekasi kurti unikalius ir geros kokybės dalykus, bet ne taip gerai sekasi vėliau juos komercializuoti. Daug užsienio kompanijų atvyksta čia ir komercializuoja mūsų inovacijas. Tačiau neiškeliauja su jomis, lieka čia ir auga. Mes padedame kompanijoms augti, nesvarbu – jos suomių ar užsienio, jei tik plėtoja verslą mūsų šalyje.“

Sąžiningas keitimasis informacija

Suomijos inovacijų fondo „Sitros“ vyresnysis patarėjas Hannu Hämäläinenas taip pat pabrėžė, kad sveikatos, ligų ir genetiniai duomenys yra svarbiausias ateities medicinos elementas, lemiantis veiksmingą ligų prevenciją ir personalizuotą gydymą. Šalyje yra per 10 biobankų, nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio veikia nacionalinė socialinių ir ekonominių duomenų registro sistema, gerai funkcionuoja skaitmeninė sveikatos duomenų sistema.

Prieš kelerius metus Suomijoje įdiegta nacionalinė sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų ir pacientų duomenų sistema pavadinta „Kanta“ (suom. „Ištekliai“). Paslaugos apima elektroninius receptus, farmacijos duomenų bazę ir pacientų duomenų saugyklą. Naujausia paslauga „Mano ištekliai“ skirta asmeniniams sveikatos įrašams. Sistema leidžia jais dalytis su socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, jei žmogus to pageidauja. Jei atsisakė dalytis įrašais, jie negali būti matomi niekur kitur, išskyrus ten, kur informacija buvo įrašyta.

Daugybė duomenų surenkama iš asmenų į sistemas, kurias administruoja įmonės ir organizacijos. Dabar duomenis daugiausia tvarko tas, kas juos surenka. Duomenų ekonomika daugiausia priklauso nuo asmenų, kurie atsisako teisių į savo duomenis.

Suomijos vyriausybei parengus siūlymą dėl antrinio sveikatos duomenų naudojimo ir su juo susijusių įstatymų, šį pavasarį „Sitra“ pradėjo projektą IHAN. Jo tikslas – sukurti tarptautinį protokolą, leidžiantį žmonėms kontroliuoti, kaip ir kokie jų duomenys naudojami, kad tai vyktų laikantis sąžiningo keitimosi informacija principų.

„Sitra“ taip pat rengia „vieno langelio“ operatorių. Skaitmeninis sveikatos centras darbiniu pavadinimu „Isaacus“ rinks ir koordinuos Suomijos gyventojų gerovės duomenų naudojimą tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos. Iš įvairių šaltinių kaupiamus duomenis H. Hämäläinenas pavadino nacionaliniu turtu ir patikino, kad jų saugumas bus garantuotas.

Sveikatos sostinė Helsinkis suvienijo Helsinkio miesto, Helsinkio universiteto, Aalto universiteto ir Helsinkio universiteto ligoninės pajėgas.
Sveikatos sostinė Helsinkis suvienijo Helsinkio miesto, Helsinkio universiteto, Aalto universiteto ir Helsinkio universiteto ligoninės pajėgas.

Geriau diagnozuoti ir gydyti

Terkko sveikatos centre, vienijančiame startuolius, universitetus, ligonines ir bibliotekas, buvo pristatytas Finngen“ projektas. Tikimasi, kad pernai pradėti genetiniai tyrimai truks šešerius metus, jiems skirtas 59 mln. eurų finansavimas. Tyrimų dalyviai – savanoriai. Jiems garantuotas anonimiškumas ir duomenų saugumas.

Kaip pabrėžė didžiausio Suomijoje Helsinkio biobanko projektų vadybininkė Anu Loukola, aukštos kokybės biologiniai mėginiai ir realaus laiko klinikiniai duomenys kartu su sveikatos registrų informacija lemia medicinos tyrimų ir inovacijų sėkmę. Helsinkio biobankas yra sukaupęs 1,9 mln. gyventojų biologinių mėginių ir su jais susijusios klinikinės informacijos. Tarp Helsinkio biobanko įkūrėjų – Helsinkio universiteto ligoninė, Helsinkio universitetas, Kymenlaakso ir Pietų Karelijos socialinės rūpybos ir sveikatos centrai.

Pasak „Finngen“ atstovų, suomių populiacija gana palanki genetiniams tyrimams, nes yra gana izoliuota, nedidelė ir genetiniu požiūriu homogeniška. Be to, Suomija turi pasaulinio lygio sveikatos registrus, biobankus, visuotinę sveikatos priežiūros sistemą ir sukauptų duomenų naudojimo teisinį reguliavimą, šalyje atliekami pažangiausi medicinos tyrimai ir sukurta palanki aplinka inovacijoms. Tarp pastaruosius dvejus metus Suomijoje atliekamų genetinių tyrimų „Finngen“ projektas yra didžiausias.

Į „Finngen“ tyrimus įsitraukusios septynios pasaulinio masto užsienio kompanijos. Tarp jų – ir viena didžiausių pasaulyje vaistų gamintojų „Pfizer“. Kaip sakė kompanijos atstovas Jaakko Parkkinenas, sukurti naują vaistą kainuoja 1–2 mlrd. eurų, užtrunka 12–16 metų ir yra didelė nesėkmės rizika per klinikinius tyrimus, nes tradiciškai naudojami epidemiologiniai duomenys nėra patikimi, nurodo tik bendras sąsajas. Naudojant genetinius duomenis klinikiniai tyrimai gali būti net du kartus sėkmingesni. Ypač naudinga bus iš tokio masto genetinių tyrimų kaip „Finngen“ projektas gauta informacija, padėsianti numatyti vaistų veiksmingumą ir saugumą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"