Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kaip pildydami šmaikščias „Facebook“ apklausas galite tapti propagandos mašinos dalimi

 
2018 04 22 6:00
pixabay.com nuotrauka

Augančio visuotinio susirūpinimo socialinių tinklų išnaudojimo propagandos, dezinformacijos sklaidai, socialinei inžinerijai bei didžiųjų žaidėjų negebėjimas, o gal ir nenoras, imtis adekvačių atsakomųjų priemonių tapo pagrindine praėjusią savaitę vykusio „Facebook“ įkūrėjo ir dabartinio vadovo Mark Zuckerberg liudijimo prieš JAV Senatą priežastimi. 

„Facebook“ tapus pagrindiniu vyriausybių ir visuomenės taikiniu, viešai diskutuojama, kad šis socialinis tinklas toli gražu nėra vienintelis globalaus masto žaidėjas turintis gigantiškus kiekius vartotojų duomenų ir savo verslo modelį grindžiantis būtent šių duomenų rinkimu, apdorojimu ir komercializavimu.

Taip jau nutiko, kad didieji pastarojo metai skandalai buvo susiję būtent su M. Zuckerberg kūriniu. Vienas iš jų buvo susijęs su Rusijos veiksmais taip vadinamos „Interneto tyrimų agentūros“ asmenyje, kitas – su JAV įsikūrusios ir socialinio tinklo vartotojų duomenis be jų sutikimo rinkusios „Cambridge Analytica“. Iki šiol didžiausias dėmesys yra skiriamas pačiam duomenų rinkimo faktui ir kam (kokiu tikslu) šie duomenys buvo renkami. Mes, savo ruožtu, nusprendėme giliau pažvelgti į tai kaip šie duomenys buvo surinkti.

Remiantis anksčiau pateikta informacija buvo galima manyti, kad pati „Cambridge Analytica“ duomenų nerinko. Bent jau pirmojo viešumon iškilusio duomenų rinkinio atveju visą „gavybos“ darbą atliko Aleksandr Kogan, Jungtinės Karalystės „Cambridge“ universitete dirbantis psichologijos ir duomenų mokslo (angl. data science) laukuose veikiantis akademikas, o minima agentūra buvo klientas, įsigijęs surinktus ir naudoti paruoštus duomenis. Kaip A. Kogan pavyko tai padaryti?

Visų pirma buvo sukurta „Facebook“ platformoje veikianti apklausa (angl. quiz), pavadinta patraukliu pavadinimu „This Is Your Digital Lifes“ (liet. „Tai yra Jūsų skaitmeniniai gyvenimai“). Apklausos sumanytojas ir įgyvendintojas buvo jau minėtas A. Kogan. Viešai buvo skelbiama, kad apklausos rezultatai bus naudojami tik akademiniais tikslais. Kaip dabar jau žinome, pažadas ištesėtas nebuvo, akademinės etikos neliko nė kvapo.

Surinktus duomenis akademikas perdavė skandalo centre atsidūrusiai „Cambridge Analytica“. Pastaroji šiuos duomenis panaudojo keletoje rinkiminių kampanijų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, verta pažymėti, kad pasirodanti nauja informacija suponuoja, kad agentūra operavo ir daugiau panašių socialinių tinklų pagrindu veikiančių aplikacijų, kurių pagalba buvo renkami vartotojų duomenys.

Tokiu būdu sofistikuotą techninę infrastruktūrą turinti agentūra įgavo 84 mln. socialinio tinklo vartotojų psichologinį portretą – gilų, moksliškai pagrįstą. Politikams paslaugas teikusios agentūros rankose atsidūrė puikus įrankis vartotojų profiliavimui bei segmentacijai, kurios galėjo būti panaudotos komunikacinėms kampanijoms tiek internetinėje erdvėje, tiek už jos ribų. Panaudojant šiuos psichologinius portretus buvo galima gana tiksliai nuspėti kokio tipo žinutės būtų efektyviausios konkretaus asmens ar jų kategorijos atveju.

Tokiems socialinio tinklo vartotojams galima pateikti personalizuotą manipuliacinio tipo turinį, kuriuo siekiama daryti įtaką rinkėjų elgesiui bei nuostatoms. Tarkime: apie jus turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad esate daugiau neigiamai nei teigiamai nusistatęs homoseksualių asmenų atžvilgiu, tradicinės šeimos samprata yra fundamentali ir neatskiriama jūsų identiteto dalis. Siekiant priversti jus palaikyti politinę organizaciją X, šios organizacijos politinės kampanijos komanda galimai sieks jums pateikti iškraipytą informaciją teigiančią, kad jų oponentai Y yra radikalūs homoseksualumo propaguotojai, siekiantys jūsų vaikus padaryti homoseksualais.

Grįžtant prie mūsų temos.

Į kokį aktorių esate panašiausias? Pamatykite kaip atrodysite senas. Žmogus, kuris jus slaptai myli yra <…>. TOP3 žmonės, kurie jūsų slapta nekenčia. Jei būtumėte politikas, jūs būtumėte <…>. Turbūt ne kartą matėte savo „Facebook“ draugus dalinantis įvairių šmaikščių apklausų, populiariai vadinamų „quiz’ais“ rezultatais. Visų pirma, vertėtų atkreipti dėmesį, kad tokios apklausos beveik niekuomet nebūna sukurtos paties „Facebook“, o yra trečiųjų šalių kūryba, integruota į socialinio tinklo platformą.

Visuomet pasirenkant atidaryti tokią apklausą, kuri yra ne kas kita kaip maža aplikacija, jūsų yra prašoma suteikti prieigą prie vienokio ar kitokio tipo socialinio tinklo paskyros duomenų bei suteikti tam tikras teises atlikti kokius nors veiksmus su jūsų profiliu. Šie sutikimai varijuoja nuo prašymo leisti nuskaityti jūsų vardą ar gyvenamą vietą, profilio nuotrauką, draugų sąrašą, pomėgius, politines afiliacijas iki leidimo skelbti pranešimus ar siųsti žinutes jūsų vardu. „This Is Your Digital Lifes“ atveju buvo išnaudota „Facebook“ integracinio sluoksnio spraga, leidusi A. Kogan nuskaityti ne tik daugiau ar mažiau viešą informaciją, bet ir asmenines vartotojų žinutes. Viešos informacijos atveju, buvo nuskaitomi ne tik aplikacija pasinaudojusių, bet ir jų draugų duomenys. Tokiu būdu įvyko duomenų rinkinio proliferacija, pasiekusi dešimtis milijonų vartotojų.

Jau kurį laiką interneto platybėse skrajioja laikmečio dvasią puikiai atspindinti frazė: „Jei jūsų naudojamas produktas yra nemokamas, produktas esate jūs“. Tai galima pasakyti apie daugelį internete nemokamai prieinamų produktų, tame tarpe ir „Facebook“ bei „Google“, bet visiškai tinka ir mūsų minėtoms apklausoms. Net ir nesudėtingą minėto tipo aplikaciją sukurti kainuoja daugiau ar mažiau resursų, o už jų sukūrimo slypi kokie nors asmenys. Turėtumėte savęs paklausti, kodėl kažkas investavo resursus tam, kad sukurtų kažką, šiuo atveju apklausą, kuri jums dieną praskaidrintų nemokamai?

Paskutinio meto naujienos rodo, kad atlygis dažniausiai yra jūsų duomenys ir galimybė atlikti veiksmus su jūsų profiliu jums to nežinant. Vėliau jie visai kitais tikslais gali būti panaudoti aplikacijos kūrėjų ar būti perduoti trečiosioms šalims.

Būtent tai nutiko „Cambridge Analytica“ skandalo atveju. Kitą kartą, panorėję išsiaiškinti į kurį jūsų mėgstamo serialo veikėją esate panašiausias, turėtumėte du kart pagalvoti ar tai yra kaina, kurią esate pasirengęs mokėti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"