Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kaip atsirado pirmosios gigantiškos juodosios skylės?

 
phys.org nuotrauka

Kol kas vis dar neaišku, kaip susiformavo pirmosios supermasyvios juodosios skylės. Jos per mažiau nei milijardą metų po Didžiojo sprogimo pasiekė daugiau nei milijardą kartų už Saulės didesnę masę – tiek užaugti vien ryjant medžiagą būtų labai sudėtinga.

Paprastai jų atsiradimo modeliuose teigiama, kad juodosios skylės susiformavo jau būdamos bent dešimčių tūkstančių Saulės masių, bet kyla klausimas, kaip tokios masės kūnas galėjo išlikti nesubyrėjęs į mažesnius fragmentus, panašiai kaip aplinkinėje Visatoje besiformuojantys žvaigždžių spiečiai.

Dabar pasiūlytas vienas galimas proceso paaiškinimas.

Remdamiesi detaliais skaitmeniniais modeliais, mokslininkai nustatė, kad praėjus maždaug 100 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, Visatoje buvo daug viršgarsiniais greičiais judančių dujų srautų.

Tokios dujos negalėjo efektyviai fragmentuoti, tačiau kaupėsi pirmuosiuose protogalaktiniuose tamsiosios materijos haluose.

Ten jos galėjo suformuoti dešimčių tūkstančių Saulės masių debesis, kurie, pasiekę tokią masę, staigiai kolapsuodavo į juodąsias skyles.

Tokioms juodosioms skylėms užaugti iki milijardo Saulės masių reikėtų dvigubai mažiau laiko, nei pradėjus nuo dešimties Saulės masių – užtektinai, kad galėtų egzistuoti nepraėjus nė milijardui metų po Didžiojo sprogimo.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"