Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kai mašinos atims darbus iš žmonių

 
2018 01 17 15:00
Jau dabar robotai atlieka įvairiausius darbus.
Jau dabar robotai atlieka įvairiausius darbus. AFP/Scanpix nuotrauka

Kai kas sako, jog pasaulis dar labai toli nuo tokios socialinės gerovės sistemos, kai kiekvienas žmogus gaus standartinę algą vien už tai, kad gyvena. Tačiau tokios sistemos šalininkai teigia, kad kaip tik 2018 metais bazinių pajamų idėja įsitvirtins pagrindinės srovės politikoje miestų ir valstybių lygiu.

Bazinių pajamų eksperimentai jau vykdomi arba planuojami Kenijoje, Kanadoje, Kalifornijoje (JAV), Škotijoje (Jungtinė Karalystė), Indijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Ugandoje. Diskusijų šia tema tikimasi Lenkijoje, Meksikoje, Japonijoje.

Ekonomistams ir technikos ekspertams, kurie numato greitą robotų, lemsiančių didelį nedarbą, ateitį, patinka mintis per bazines pajamas kompensuoti darbuotojams prarastą darbo užmokestį. Manoma, kad jei mašina atims iš žmogaus darbą, universalios bazinės pajamos padės jam išvengti skurdo, kol susiras naują darbą.

Rutgeris Bregmanas, Olandijos istorikas bei bazinių pajamų šalininkas, pabrėžia, kad bazinės pajamos nėra kokia nors viena idėja, nes sistema gali būti labai įvairi, o mąstymo kryptis. Tokiai mąstymo krypčiai pritaria vis daugiau politikų, ypač kairiųjų.

Tyrimai rodo, kad iki 2030 metų net 375 mln. žmonių (maždaug 14 proc .pasaulio darbo jėgos) gali tekti keisti darbus dėl automatizacijos. Tai ypač palies aukšto gyvenimo lygio šalis. Pasikeitimai pasaulio darbo rinkoje bus milžiniški tiek gamybos, tiek žemės ūkio pramonėje. Vyriausybės, verslai ir individai turės į tai reaguoti.

Teoriškai dabartinės technologijos leidžia robotams perimti iki 50 proc. darbų pasaulyje. Automatizuotos gali būti 5 iš 10 darbo vietų. Kraštutiniu atveju 32 proc. Amerikos darbuotojų (166 mln. žmonių), 33 proc. Vokietijos (59 mln.) ir 46 proc. Japonijos (37 mln.) bus išstumti iš savo darbų.

Tiesa, robotizacija sukurs ir naujų darbo vietų, galbūt net tiek pat, kiek sunaikins. Didžiausias iššūkis bus sklandus ir stabilus pereinamasis laikotarpis, todėl reikės įvairiausių programų, valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo bei finansinės paramos darbo užmokestį praradusiems žmonėms. Universalios bazinės pajamos yra vienas būdų, galinčių padėti tai išspręsti. Todėl pasaulyje galima tikėtis vis daugiau panašių eksperimentų. Kuo greičiau vyriausybės supras, kad universalios bazinės pajamos nėra kokia nors ateities utopija, o būtinybė, tuo geriau jos bus pasirengusios ateinantiems pokyčiams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"