Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Iliustravo tamsiąją išmaniųjų telefonų pusę

 
2018 04 20 12:00
Šių nuotraukų koliažų autorius Hasanas Elahi buvo stebimas po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, todėl 2002 metais jis pradėjo fiksuoti ir viešinti kiekvieną savo gyvenimo akimirką.
Šių nuotraukų koliažų autorius Hasanas Elahi buvo stebimas po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, todėl 2002 metais jis pradėjo fiksuoti ir viešinti kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje veikianti medijų meno paroda „Globali kontrolė ir cenzūra“ siūlo apmąstyti dėl skaitmenizacijos pažangos kilusias grėsmes: žmonių stebėjimą elektroniniais prietaisais, asmens duomenų rinkimą, nesaugumą internete ir vartotojų sąmoningumą.

Vienas parodos rengėjų, Vokietijos Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centro kuratorius Bernhardas Serexhe šia tema susidomėjo prieš penkerius metus. Tuomet buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas Edwardas Snowdenas paviešino, kaip JAV tarnybos seka savo piliečius.

Bernhardas Serexhe: „Lietuva ir Baltijos valstybės jau buvo susidūrusios su šia sudėtinga patirtimi – jūs žinote, kas yra kontrolė ir kaip atrodo cenzūra.“

„Paaiškėjo, kad šiuolaikinės technologijos, kurias visi nešiojamės savo kišenėse – išmanieji telefonai, planšetės, kiti prietaisai – gali būti naudojamos šnipinėjimui. Nereikia jokių stebėjimo kamerų, pakanka, kad turėtumėte telefoną – jame esančios programėlės „perskaito“ geografines koordinates ir praneša apie mūsų buvimo vietą“, – pasakojo Vilniuje viešėjęs B. Serexhe.

Saugumas – tik pasiteisinimas

Sociologo ir meno istorijos daktaro B. Serexhe's teigimu, valstybės tarnybos nuo seno sekė piliečius, įvairias įmones, institucijas ir net demokratiškai išrinktus politikus. Ši jų paskirtis – slapta ir sykiu viešai žinoma. Tačiau pastaruoju metu tokia istoriškai susiklosčiusi veikla buvo išplėsta: ją taiko paslaugų teikimo bendrovės ir komercinės įmonės, gavusios valstybės leidimą šnipinėti visus asmenis.

„Manome, kad šiuolaikinės technologijos naudojamos geriems tikslams. Sakoma, kad mūsų duomenys renkami dėl saugumo ar kad mūsų tyko teroristai, todėl reikia nuolat būti atidiems ir dairytis: jie – kažkur šalia. Pasitelkus saugumo sąvoką pateisinama bet kokia kontrolė. Ją priimame tarsi savaime suprantamą, – kalbėjo parodos kuratorius. – Tačiau buvo ne vien sukurta išmani stebėjimo sistema sekti milijardus išmaniųjų telefonų vartotojų. Ne tik valstybės institucijos, bet ir privačios įmonės – „Google“, „Facebook“, „Twitter“ – naudoja mūsų duomenis ir už juos gauna pelno. Todėl turime kritiškai analizuoti bet kokias pastangas mus stebėti.“

Stebi visus parodos lankytojus

B. Serexhe yra dėstęs įvairiuose Karlsrūhės universitetuose, taip pat Stambule, Štutgarte, Bazelyje, Berne ir Sankt Peterburge. Paroda, kurią jis kuravo su kolege Livia Nolasco-Rozsas, keliauja po Europą. Joje rodomų medijų meno instaliacijų tikslas – atskleisti, kaip ir kodėl renkami išmaniųjų prietaisų vartotojų asmeniniai duomenys.

Pavyzdžiui, multimedijos instaliacijoje „Duomenys | Pėdsakai“ automatiškai surinkta informacija apie visus šią parodą mačiusius lankytojus. Instaliacijos autoriai siekė iliustruoti, kaip paprasta gauti lankytojų telefonuose turimus duomenis ir juos toliau rinkti. Mat visi mobilieji telefonai su belaidžiu vietiniu tinklu (WLAN) yra paženklinti serijos numeriu (MAC), kuris padeda tiksliai nustatyti prietaiso tapatybę visame pasaulyje.

B. Serexhe rodė: kompiuterio ekrane užregistruoti visų šalia jo stovėjusiųjų žmonių išmanieji telefonai. Buvo matyti ne vien tai, kur buvome tuo metu, bet ir kur lankėmės anksčiau. Parodos kuratorius pasirinko datą – vasario 28 dieną – ir žemėlapyje užsidegė geltoni taškai, rodantys, kokiame pasaulio krašte tądien buvo šalimais stovintys nepažįstamieji.

„Tokiu būdu galima gauti ir papildomą informaciją: kokiems asmenims siuntėte SMS žinutes, elektroninius laiškus, ar tą dieną naudojotės bankomatu. Šie duomenys visuomet kaupiami jūsų telefonuose. Tai anaiptol nėra sudėtinga aukštoji technologija, šiems duomenims analizuoti skirtos paprastos taikomosios programos“, – pasakojo B. Serexhe.

Niekas neišdrįso skambinti

Kitas parodos eksponatas – jos atidarymo kalba, kurią 2015 metais sakė buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) slaptasis agentas Williamas Binney. 2001 metų spalį jis išėjo iš darbo šioje žvalgybos tarnyboje. Jo teigimu, JAV Vyriausybės reikalavimas po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių sekti visus savo piliečius prieštaravo šalies Konstitucijai. W. Binney paaiškino, kaip kaupiami elektroniniai duomenys, ir įspėjo apie ryškėjančias totalitarines tendencijas.

Instaliacija „Duomenys | Pėdsakai“. Šis kompiuteris renka ir rodo parodos lankytojų asmeninius duomenis.
Instaliacija „Duomenys | Pėdsakai“. Šis kompiuteris renka ir rodo parodos lankytojų asmeninius duomenis.

Parodoje eksponuojamas ir mobilusis telefonas, kuriuo buvo skambinta W. Binney. Manoma, kad šiuo metu jis vis dar stebimas slaptųjų tarnybų. „Norint sekti vieną telefono turėtoją taikoma tokia sistema: stebimas įtariamojo telefono numeris, taip pat stebima, sakykime, dešimt jo draugų, įrašoma ir klausomasi jų pokalbių. Tačiau dešimt įtariamojo draugų turi dar po penkis draugus, reikia klausytis ir jų – susidaro platus stebimų žmonių ratas“, – aiškino parodos kuratorius.

Jis lankytojams siūlė paskambinti nurodytu telefono numeriu + 49 174 276 6483. „Ar rizikuotumėte paskambinti šiuo telefono numeriu ir savo noru įsitraukti į stebimų žmonių ratą, didelį sekimo tinklą? Ar iš tikrųjų norite gyventi bijodami daryti visiškai įprastus dalykus, kaip skambinti?“ – klausė B. Serexhe.

Ekrane – slaptojo agento Williamo Binney kalba, kurioje jis teigia, kad JAV vyriausybės reikalavimas sekti savo piliečius prieštrauja šalies Konstitucijai.
Ekrane – slaptojo agento Williamo Binney kalba, kurioje jis teigia, kad JAV vyriausybės reikalavimas sekti savo piliečius prieštrauja šalies Konstitucijai.

Tačiau paskambinti niekas neišdrįso. Ir parodos kuratoriaus tai nenustebino. Jis prisiminė, kad pirmąjį parodos katalogą iš vokiečių į anglų kalbą išvertusi vertėja atsisakė, kad jos pavardė būtų minima leidinyje. Ji sakė turinti giminių JAV ir baiminasi, kad jai bus uždrausta ten patekti.

Kankinamas greitai palūžo

Lietuvoje viešėjo ir vienas kūrėjų – performanso bei videomenininkas iš Vokietijos Fredericas Krauke. Jis pristatė nufilmuotą savo performansą „Kankinimas vandeniu“.

Po rugsėjo 11-osios išpuolių buvo įkalinta daug terorizmu įtariamų asmenų. Visuomenėje pasklido gandas, kad CŽV darbuotojai sulaikytuosius kankino. Jie buvo apklausti apie savo darbo metodus. Išvados pateiktos 525 puslapių ataskaitoje, kurioje patvirtinta, kad suimtiems asmenims taikyti žiaurūs kvotos metodai. Vienas jų – kankinimas vandeniu, kai suimtasis pririšamas prie nuožulnios lentos galva žemyn, jo veidas uždengiamas medžiagos skiaute ir ant jo nuolat pilamas vanduo. Toje pačioje ataskaitoje pateikta išvada, kad suimtųjų kankinimas nė vienu atveju nepadėjo gauti tinkamos naudoti informacijos.

„Žinios – galia. Tačiau dar galingesni yra tie, kurie valdo informacijos srautą“, - sakė parodos kuratorius Bernhardas Serexhe.Alinos Ožič nuotraukos
„Žinios – galia. Tačiau dar galingesni yra tie, kurie valdo informacijos srautą“, - sakė parodos kuratorius Bernhardas Serexhe.Alinos Ožič nuotraukos

„Taip yra todėl, kad kankinamas žmogus greitai palūžta – jau po 15 sekundžių apalpsta, vėl atsigauna. Bijodamas dėl savo gyvybės gali prisipažinti bet ką – esąs teroristas ar Kalėdų Senelis“, – prisiminė F. Krauke. Performansą jis atliko 2012 metais vienoje Berlyno gatvėje. „Tuo metu daug skaitėme apie kankinimą vandeniu, bet nė neįsivaizdavome, kaip tai veikia. Tiesą sakant, jis nėra laikomas kankinimu. Vanduo nepalieka žaizdų, tačiau visas kūnas ir psichika į jį reaguoja kaip į pasikėsinimą į gyvybę. Taip gaunama informacija nevertinga ir nenaudinga. Veikiau – tai būdas skleisti baimę ir parodyti priešui, kaip toli galime nueiti gindami savo interesus“, – pasakojo menininkas.

Privačios viešos asmenukės

Parodai keliaujant po Europą kiekvienoje šalyje į ekspoziciją įtraukiami ir vietos menininkų kūriniai. Lietuvoje ją papildė Patricijos Gilytės performansas ir Česlovo Lukensko „Asambliažų sunaikinimo akcija“. „Lietuva ir Baltijos valstybės jau buvo susidūrusios su šia sudėtinga patirtimi – jūs žinote, kas yra kontrolė, kaip atrodo cenzūra, prie Televizijos bokšto gynėte savo laisvę, – pabrėžė B. Serexhe ir pridūrė: – Šiandien menas nebėra vien gražus paveikslas, kurį pasikabiname virš lovos. Menininkai analizuoja ir kritiškai mąsto apie mūsų laikų realybę.“

Juodas monolitas iš filmo „2001 metų kosminė odisėja“ nuolat spausdina Kinijoje uždraustų ar užblokuotų tinklalapių adresus.
Juodas monolitas iš filmo „2001 metų kosminė odisėja“ nuolat spausdina Kinijoje uždraustų ar užblokuotų tinklalapių adresus.

Kitoje instaliacijoje – kurią jos autorius Marcas Lee pavadino „Aš“ – tuoj pat parodomi „Instagram“ vartotojai, įkėlę asmenukę ir užrašę „#me“. Greta skelbiama ir tiksli vieta, kur nuotrauka buvo padaryta – ji nustatoma kelių metrų tikslumu, „geotagging“ funkcija.

Skambinantys šiuo telefonu gali būti įtraukiami į sekamų žmonių ratą.
Skambinantys šiuo telefonu gali būti įtraukiami į sekamų žmonių ratą.

Pamatę laisvai viešinamus „Instagram“ vartotojų atvaizdus parodos lankytojai sunerimo: ar tai – legalu? „Ir šis algoritmas gana paprastas, sukurtas meniniais tikslais, kad kritiškai pažvelgtume į tai, kuo dalijamės socialiniuose tinkluose.

Autorius leido sau pažaisti. Žinoma, „geotagging“ funkciją galima išjungti. Bet įmonės nėra suinteresuotos, kad būtumėte neatpažįstami ir saugotumėte savo asmeninius duomenis“, – mąstė B. Serexhe.

Fredericas Krauke: „Kankinamas žmogus, bijodamas dėl savo gyvybės, gali prisipažinti bet ką – esąs teroristas ar Kalėdų Senelis.“

Taip pat parodoje rodomas internetinis serialas „Nesekti“. Jame pasakojama, kaip asmeniniai duomenys panaudojami komerciniais tikslais, apie jų rinkimo priemones ir metodus. Galima susipažinti su ironišku „Apsisaugojimo nuo dronų vadovu“. Parodą lydi ekskursijos ir edukacinės programos įvairaus amžiaus moksleiviams. Į jas galima registruotis, kol eksponuojama paroda (iki gegužės 19 dienos).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"