Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Įkandin „raketų karaliaus“: Elono Musko konkurentai

 
Falcon Heavy startas./
Falcon Heavy startas./ technologijos.lt nuotraukos

SpaceX įsitvirtino pasaulinio kosminių raketų pramonės technologinio lyderio pozicijoje: sėkmingiems „Falcon 9“ startams suskaičiuoti neužtenka nei rankų nei kojų pirštų, o čia dar ir „Heavy“ pakilo… Bet konkurentai baltos vėliavos kelti neskuba. Kas gi sugebės nustumti Eloną Muską nuo pjedestalo?

Vulcan: išsaugoti tai, kas brangiausia

Vulcan raketos variklių grąžinimo schema
Vulcan raketos variklių grąžinimo schema

United Launch Alliance (ULA), – „Boeing“ ir „Lockhead Martin“ susivienijimas. Būtent jis gamina „Delta-4“ ir „Atlas-5“ raketas. Tik va, šios raketos-nešėjos seniai nusileidžia „Falcon 9“ ekonomiškumu. O „daugkartinė Musko revoliucija ilgainiui gali ULA visai pribaigti.

Žinoma, Boeing ir Lockheed Martin neketina sėdėti rankas sudėję: amerikietiškam verslui tai nebūdinga.

Jau greitai, 2019 metais, turėtų būti paleista nauja United Launch Alliance sunkioji raketa „Vulcan“.

Pagrindinė jos ypatybė – dalinis daugkartinis naudojimas. ULA nori išsaugoti ne visą pirmąją pakopą, kaip „Falcon 9“ atveju, o tik variklius. Tai atrodys štai kaip: po iškėlimo blokas su pirmos pakopos varikliais atsiskirs nuo raketos-nešėjos ir nusileis parašiutu. O paskui blokas sraigtasparniu bus nugabentas į saugią vietą ir panaudotas kitam startui.

Tokia schema turi neginčijamų privalumų: gelbėjama tik svarbiausia ir vertingiausia dalis. „SpaceX“ koncepcija, kai nuleidžiama visa pirmoji pakopa atrodo efektingai, tačiau E.Musko kompanijai leidimosi greičio sumažinimui, stabdymui įlekiant į atmosferą ir minkštam nusileidimui reikia pakopos bakuose palikti daugiau kuro. Tai šiek tiek sumažina naudingo krovinio masę, tad, teoriškai „Vulcan“ galės aplenkti Falcon 9“ ekonomiškumu. Teoriškai…

New Glenn: milijardierių mūšis

Jei „Vulcan“ galima laikyti realistiškiausiu „Falcon 9“ konkurentu, tai perspektyvią raketą „New Glenn“ – pačiu „garsiausiu“.

Jos kūrimą organizuoja Jeffas Bezosas – turtingiausias planetos žmogus, „Amazon“ įkūrėjas.

Naujos raketos kūrimu užsiima Blue Origin – dar viena J.Bezoso kompanija. Į žemą orbitą aplink Žemę ši raketa gali iškelti iki 45 tonų krovinių. Tai yra, savo galimybėmis „New Glenn“ įsitaisys tarp „Falcon 9“ ir neseniai iškeltos „Falcon Heavy“. Jeffo Bezoso kūrinys taps viena iš galingiausių šiuolaikinių raketų, galinčių vykdyti įvairiausias misijas.

New Glenn
New Glenn

Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad ji bus iš dalies daugkartinio naudojimo. Ir čia matome tiesioginę analogiją su „Falcon 9“, juk „Blue Origin“ į Žemę nori grąžinti visą pirmąją pakopą. Tūps ji vertikaliai. Yra netgi gražus filmukas, kaip tai atrodys:

Kita „New Glenn“ ypatybė, beje, aktuali ir jau apžvelgtai „Vulcan“ raketai – varikliai BE-4. Čia verta pasigilinti, mat juose kurui bus naudojamas metanas, o oksidatorius – skystas deguonis.

Tuo jis skiriasi nuo „Falcon“ raketų „Merlin“ variklių, kuriuose naudojamas žibalas ir skystas deguonis. Ekspertų nuomone, metano/skysto deguonies pora – perspektyviausia, nes užtikrina patikimumą, ekonomiškumą ir palieka raketų sistemas projektuojantiems inžinieriams „erdvę manevrams“.

Toks kuro pasirinkimas kartu su pirmosios pakopos grąžinimu gali padėti J.Bezosui įveikti E.Muską. Tačiau negalima sakyti, kad „New Glenn“ koncepcija taps revoliucija, kaip savo laiko revoliucija tapo sėkmingas „Falcon 9“ pirmosios pakopos nutupdymas. Jeffas Bezosas eina Elono Musko pramintu taku.

„Adeline“: europietiškas atsakas

Jeigu vietiniams konkurentams E.Muską pavyti ir pralenkti – visiškai reali užduotis, europiečiams tai padaryti bus daug sunkiau. Pagrindinės Europos kosmoso agentūros viltys siejamos su būsima „Arian-6“, tačiau iš esmės tai tik dar viena vienkartinio naudojimo raketa, kuri, nors ir užtikrins Europai papildomą nepriklausomą kosmoso prieigą, tačiau žaidimo taisyklių iš esmės nepakeis.

Šiuo atžvilgiu įdomiausias „Airbus“ projektas „Adeline“, smarkiai besiskiriantis nuo visko, kas buvo ir kas yra kosminių raketų rinkoje. Vietoje aerodinaminių gardelinių vairų ir stabdymo variklių, „Adeline“ sistema grįžimui į Žemę naudos sparnus ir porą propelerių.

Adeline
Adeline

Savaime suprantama, taip grąžinti galima ne visą raketą, o tik variklį ir dalį radioelektronikos, tačiau tai

irgi šis tas.

Galiausiai, daugkartinio naudojimo dalis tupia aerodrome, kaip įprastas lėktuvas. Teoriškai, „Adeline“ koncepciją galima būtų panaudoti pačioms įvairiausioms raketoms, taip pat ir jau minėtai „Arian-6“. Tačiau praktikoje viskas daug sudėtingiau: čia ir finansavimo klausimas, ir daugkartinių raketų kūrimo patirties stygius. Ir svarbiausia, nenuilstamai priekin judantis E.Muskas, rizikuojantis aplenkti savo konkurentus daugeliui metų, jei ne dešimtmečių. „Airbus“ planuoja „Adeline“ sistemą parengti skrydžiams iki 2025 metų. Tuo metu „SpaceX“ jau gali būti „apsiginklavęs“ Big Falcon Rocket (BFR), kuri, paties E.Musko teigimu, „kanibalizuos“ visas kitas „SpaceX“ raketas.

„Sojuz-5“: paskutinioji Roskosmoso viltis

Dar miglotesni Kinijos ir Rusijos planai. Rusija pasgrindines „kosmines“ viltis sieja su raketa „Sojuz-5“, kur bus lyg ir „rusifikuota“ ukrainietiškojo „Zenito“, versija, lyg ir „Rusj-М“ reinkarnacija naujų realijų rėmuose. Ją kuria RKK „Energija“. Yra žinoma, kad „Sojuz-5“ bus vidutinės klasės raketa su RD-171MV varikliu (pirmoji pakopa) ir dviem RD-0124M (antroji). Ši raketa-nešėja Mėnulio programai netinka, nes jos keliamoji galia per maža, tačiau gali tapti būsimos supersunkios raketos baze. O dar svarbiau, kad teoriškai „Sojuz-5“ paleidimus galima atlikti santykinai pigiai: 55 mln. dolerių už startą. Taip galima pabandyti atimti dalį rinkos iš e.Musko, nors dabar toks variantas skamba pernelyg fantastiškai – Elonas laikosi labai gerai.

„Sojuz-5“ pagrindas – ukrainietiškas (sovietinis) „Zenit“
„Sojuz-5“ pagrindas – ukrainietiškas (sovietinis) „Zenit“

Tikriausiai dėl to 2017-ųjų gruodį buvo paskelbta apie „Sojuz-5“ daugkartinio naudojimo varianto kūrimo pradžią. Pranešta, kad dėl unifikacijos su vienkartiniu „Sojuzu“, būsimoji raketa galės kilti iš Baikonuro, Vostočno, o taip pat, pagal programą „Jūrinis startas“ – plaukiojančio kosmodromo Ramiajame vandenyne. RKK „Energija“ pareiškė, kad Roskosmoso pateiktoje „Sojuz-5“ techninėje užduotyje daugkartinis raketos ar jos elementų naudojimas nenumatytas. Tai yra, „Energija“ darbus atliks savo iniciatyva. Svarbu paminėti, kad be tinkamos patirties ir šiuolaikinės mokslinės-techninės bazės prie SpaceX lygio priartėti vargu ar pavyks. Žinoma, rusų inžinieriai su daugkartinio naudojimo sistemomis dirbo: galima prisiminti bent jau programą „Energija – Buran“. Tačiau tai buvo seniai ir šiek tiek iš kitos operos. Dabar „Buran“ niekam nereikia, o reikia ne tiesiog daugkartinio naudojimo, bet ir pigių raketų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"