Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Dirbtinis intelektas ir nauja dezinformacijos era (I)

 
2018 05 10 12:03
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama./
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama./ Ekrano kopija

Nors dirbtinio intelekto sąvoka vis dar skamba gana egzotiškai, jo mistifikuoti nereikėtų. 

Kaip veikia dirbtinis intelektas

Pradžioje vertėtų pabrėžti, kad dabartiniame išsivystymo lygyje dirbtinio intelekto įgalinta programinė įranga savo veikimu ne taip jau daug skiriasi nuo visų kitų kompiuterių programų.

Iš esmės dirbtinio intelekto programa galų gale pateikia tokius pačius ar labai panašius rezultatus. Programinę įrangą suprantant kaip komandų ir procedūrų rinkinį, esminis dirbtinio intelekto skirtumas išryškėja atsižvelgiant į tai, kaip šios komandos atsiranda.

Prieš jūsų akis – tobula apgaulė, kurią iš pirmo žvilgsnio atpažinti būtų sudėtinga netgi eksperto akiai.

Nors įprasta programinė įranga gali būti labai dinamiška ir į įvairias situacijas reaguoti skirtingai bei išmaniai, kiekviena tokios programinės įrangos kodo eilutė buvo parašyta žmogaus, t.y. programuotojo.

Dirbtinio intelekto atveju dažniausiai yra pasitelkiama giluminio mokymosi (angl. deep learning) technika. Pradinė kodo bazė neišvengiamai turi būti sukurta žmogaus, tačiau vėliau programa „mokosi“ nubrėžto tikslo siekti pati.

Tarkime, norite sukurti paprastą dirbtinio intelekto sistemą, kuri gebėtų pateiktuose skaitmeniniuose vaizdo failuose atpažinti šuns atvaizdą.

Tokia programinė įranga turi turėti iš anksto paruoštus skaitmeninės grafikos failų analizė įrankius, tačiau programuotojui nereikia nurodyti, kokius kriterijus turi atitikti objekto atvaizdas, kad būtų galima patikimai spėti, kad tai yra lygintuvas.

Tam pakaktų, kad šiai programai analizuoti būtų pateikta didelė atvaizdų duomenų bazė, dalyje kurių būtų vaizdai su šuns atvaizdu. Pradžioje programa galėtų netgi aklai spėti ar vaizde yra šuo. Ar šis spėjimas buvo teisingas, mokymosi fazėje atsakytų žmogus. Tuomet programinė įranga analizės resursus sukoncentruotų į tuos tuos atvaizdus, kuriuose yra šuo ir bėgant laikui iki preciziškumo ištobulintų šuns atpažinimo funkciją.

Kaip dirbtinis intelektas gali būti (ir jau yra) panaudotas apgaulei

Šiuo metu labiausiai pagarsėjęs dirbtinio intelekto pritaikymas vieno ar kito tipo apgaulei yra suklastota vaizdo medžiaga.

Įsivaizduokite, kad kažkas turi intenciją sukurti ne šuns atvaizdo atpažinimo, bet balso pamėgdžiojimo programą. Tokia giluminio mokymosi metodu pagrįsta programa būtų išmokyta analizuoti ne atvaizdus, bet didelius kiekius kokio nors žmogaus balso pavyzdžių. Mokymosi programai būtų pavesta identifikuoti visus įmanomus su konkretaus balso mėginiu susijusius kriterijus, kuriuos vėliau atkartojant skaitmeniu būdu būtų sukurta visiškai tobula konkretaus asmens balso kopija.

Šiuo metu labiausiai pagarsėjęs dirbtinio intelekto pritaikymas vieno ar kito tipo apgaulei yra suklastota vaizdo medžiaga.

Dar pabandykite įsivaizduoti, kad visa tai būtų padaryta ir su žmogaus veidu. Kad to nepasirodytų per maža, įsivaizduokite, kad yra sukuriama likusi reikiama techninė bazė, kurią naudojant būtų galima filmuoti vieną žmogų, įrašant jo balsą bei veido judesius ir mimikas, o programinė įranga realiu laiku generuotų vaizdo transliaciją, kurioje šio žmogaus tariami žodžiai būtų beveik tobulai pakeisti kito žmogaus balso simuliacija. Visiškai tas pats būtų padaryta ir su pačiu veidu – ant kadre esančio žmogaus kūno būtų „užmautas“ ir svetimas veidas. Prieš jūsų akis – tobula apgaulė, kurią iš pirmo žvilgsnio atpažinti būtų sudėtinga netgi eksperto akiai.

Tiesa, iš tiesų jums nereikia nieko įsivaizduoti – visa tai jau yra šiandienos realybė. Be kita ko, dar ir lengvai prieinama – anksčiau jau aprašytą programinę įrangą parsisiųsti ir išbandyti patys galite paspaudę šią nuorodą: https://www.fakeapp.org/

Žemiau pateikiame iki šiol turbūt labiausiai pagarsėjusį tokio persikūnijimo pavyzdį, kuriame yra simuliuojamas buvusio JAV prezidento Barack Obama veidas ir balsas. Verta atkreipti dėmesį, kad šiai konkrečiai simuliacijai sukurti pakako vien tik balso įvesties, t.y. avataro generavimui nebuvo reikalinga registruoti kito žmogaus veido judesius ir mimikas. Taigi, tokio realistiškumo lygio audiovizualinei medžiagai sugeneruoti jums pakaktų paprasčiausio kompiuterio mikrofono.

Galbūt nėra visiškai keista, kad iki šiol labiausiai paplitęs tokios programinės įrangos pritaikymas yra pornografijos srityje. Tamsesniuose interneto užkampiuose vienas po kito pradėjo rastis padirbti pasaulio įžymybių pornografiniai vaizdo įrašai. Kol kažkas smaginasi, belieka laukt, kol panašios technologijos bus pilnu pajėgumu pritaikytos šiuo metu taip gvildenamų ir rūpestį keliančių netikrų naujienų gaminimui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"