Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Biohakeriai: „pasidaryk pats“ genetikos projektai garažuose

 
2018 05 21 15:09
Kai mokslininkai sukūrė raupų virusą iš paštu atsisiųstų DNR fragmentų, genetikai skelbia pavojų dėl genų redagavimo, atliekamo garažuose ir gyvenamosiose patalpose.
Kai mokslininkai sukūrė raupų virusą iš paštu atsisiųstų DNR fragmentų, genetikai skelbia pavojų dėl genų redagavimo, atliekamo garažuose ir gyvenamosiose patalpose. pexels.com nuotrauka

Bioterorizmo ekspertai įspėja apie biohakerių – mėgėjų genetikų, studentų ir entuziastų – atliekamą genų redagavimą. Net patys biohakeriai pripažįsta, kad „pasidaryk pats“ genetikos revoliucija gali būti katastrofiška.

Kaip rašo „The New York Times“, dar paauglys Keoni Gandallas dirbo pažangiausioje tyrimų laboratorijoje savo miegamajame Hantington Byče, Kalifornijoje. Draugai pirko vaizdo žaidimus, o jis įsigijo įrangos – transiliuminatorių, centrifugą, du termociklerius – dėl pomėgio, kuris kadaise buvo baltus chalatus vilkinčių mokslo daktarų institucinėse laboratorijose sritis.

„Tiesiog norėjau klonuoti DNR naudodamas savo automatizuotą laboratorijos robotą ir sukurti visą genomą namie“, – sakė jis.

K. Gandallas toli gražu ne vienas toks JAV. Per pastaruosius kelerius metus visoje šalyje vadinamieji biohakeriai paėmė genų redagavimą į savo rankas. Kadangi įranga tampa vis pigesnė, o genų redagavimo technologijų, dažniausiai Crispr-Cas9, patirtimi dalijamasi, piliečiai-mokslininkai stebėtinais būdais bando pertvarkyti DNR.

Reglamentų neužtenka

Prieš metus per vieną konferenciją biohakeris susišvirkštė modifikuotą DNR, tikėdamasis, kad jam padės tapti raumeningesniam. (Nepadėjo.) Šių metų pradžioje vienos biotechnologijų kompanijos vadovas susileido, kaip manė, herpesą gydantį preparatą. (Nepagydė.) Ta kompanija jau transliavo tiesiogiai, kaip žmogus švirkščiasi namie pagamintus vaistus nuo ŽIV. (Viruso kiekis padidėjo.)

Neseniai per interviu K. Gandallas, dabar 18 metų Stanfordo universiteto mokslo darbuotojas, sakė, kad nori tik užsitikrinti laisvą prieigą prie genų redagavimo technologijų, tikėdamas, jog būsimus biotechnologijų atradimus gali pasiūlyti protai, iš kurių mažiausiai tikimasi.

Tačiau jis netruko pripažinti, kad „pasidaryk pats“ genetikos revoliucija gali būti katastrofiška: „Net aš pasakyčiau, kad DNR sintezės reguliavimo lygis nėra pakankamas. Reglamentų neužtenka, kai viskas yra decentralizuota – kiekvienas gali turėti DNR sintezatorių savo išmaniajame telefone.“

Atkurtas raupų virusas

Labiausiai nerimą kelia tai, kad kažkas kažkur panaudos technologijas biologiniam ginklui sukurti. Albertos universiteto mokslininkų komanda vos per šešis mėnesius 100 tūkst. JAV dolerių sąnaudomis atkūrė iš paštu atsisiųstų DNR fragmentų išnykusį raupų giminaitį, arklių raupų virusą, be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo.

Kompanija pirko dubliuojančius DNR fragmentus iš komercinės bendrovės. Kai mokslininkai sujungė visą genomą ir įkėlė jį į ląsteles, užkrėstas kitos rūšies raupų virusu, ląstelės pradėjo gaminti infekcines daleles.

Pasak kai kurių ekspertų, eksperimentas niekais pavertė dešimtmečius trukusias diskusijas, ar sunaikinti du raupų viruso likučius pasaulyje – Atlantos ligų kontrolės ir prevencijos centre bei Rusijos tyrimų centre, nes parodė, kad mokslininkai, norintys eksperimentuoti su virusu, dabar gali patys jį sukurti.

Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS One“. Straipsnyje išsamiai aprašyti naudoti metodai, taip pat yra naujų patarimų bei gudrybių, kaip apeiti kliūtis. Dėl to labiausiai nerimauja George’o Masono universiteto apsaugos nuo biologinio ginklo programos direktorius Gregory's D. Koblentzas.

„Be abejo, žinojome, kad tai gali būti įmanoma, – sakė jis. – Taip pat žinojome, kad Šiaurės Korėja gali kada nors pasigaminti termobranduolinį ginklą, tačiau vis tiek patiriame siaubą, kai tai iš tikrųjų vyksta.“

Ekspertai paragino žurnalą atšaukti straipsnį, o vienas pavadino jį „neprotingu, nepagrįstu ir pavojingu“. Dar prieš paskelbiant tyrimą Pasaulio sveikatos organizacijos suvažiavimo ataskaitoje pažymėta, kad jam „nereikėjo išskirtinių biochemijos žinių ar įgūdžių, reikšmingų lėšų ar laiko sąnaudų.“

Tačiau tyrimui vadovavęs Albertos universiteto mokslininkas virusologas Davidas Evansas patikino, kad įspėjo kelias Kanados valdžios institucijas apie savo rizikingą sumanymą, bet nė viena neprieštaravo.

FTB daro viską, ką gali

Daugelis ekspertų sutinka, kad mėgėjui biologui būtų labai sunku sukurti virusą žudiką. Tačiau vis daugiau biohakerių prekiauja genetiniais kompiuteriniais kodais, jų įgūdžiai tampa vis sudėtingesni, todėl sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi, kad piktnaudžiavimo galimybės gali išaugti.

„Bet kurią dieną gali būti išlaisvinta kas nors mirtino. Sukurtas vaistams atsparios juodligės virusas ar labai užkrečiamas gripas. Kai kurie receptai yra internete“, – sakė Harvardo universiteto sintetinės biologijos tyrėjas dr. George’as Churchas.

„Jei norima susileisti hormonų, kad padidėtų raumenys, galite įsivaizduoti, kad bus norima išbandyti ir kur kas galingesnių dalykų, – pridūrė jis. – Kiekvienas, dirbantis sintetinės biologijos srityje, turėtų būti prižiūrimas, ir visi, kurie tai daro be licencijos, turėtų būti įtariami.“

JAV valdžios institucijos nesiryžta imtis veiksmų, kurie galėtų stabdyti inovacijas ar pažeisti intelektinę nuosavybę. Įstatymai, skirti biotechnologijos sričiai, dešimtmečius nebuvo reikšmingiau atnaujinti. Reguliavimo institucijos turi pasikliauti senomis struktūromis naujoms technologijoms valdyti. Per įvairias agentūras mokslinių tyrimų vykdytojus prižiūrinčioje reguliavimo sistemoje yra spragų, ir jos tik didės tobulėjant technologijoms.

Akademiniai tyrinėtojai yra griežtai kontroliuojami, kai siekia federalinio finansavimo „dvejopo taikymo moksliniams tyrimams“: eksperimentams, kurie teoriškai gali būti naudojami ir geram, ir blogam. Tačiau daugiau nei pusę šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansuoja nevyriausybiniai šaltiniai. Pavyzdžiui, 2013 metais švytinčiam augalui sukurti genų inžinerijos būdu beveik pusė milijono dolerių buvo surinkta per interneto svetainę „Kickstarter“.

„Tikrai nėra nacionalinio valdymo tų, kurie nėra finansuojami iš federalinės valdžios ar vyriausybės“, – sakė dr. Williamas So, Federalinio tyrimų biuro (FTB) biologinių kovos priemonių specialistas. Negana to, pasikliaujama pačiais biohakeriais, kai norima sužinoti apie įtartiną elgesį.

„Tikiu, kad FTB daro viską, ką gali, – sakė dr. Thomas V. Inglesby's, Johnso Hopkinso sveikatos apsaugos centro Baltimorėje direktorius. – Bet jei tikrai norite to imtis, nelabai yra kas sulaikytų.“

Pogrindiniai eksperimentai

FTB susipažino su daugybe biohakerių laboratorijų, tarp jų – „Genspace“ Brukline. Už neišsiskiriančių plieninių durų grafičiais išrašytoje gatvėje pradedantys biohakeriai – muzikantai, inžinieriai, pensininkai – reguliariai susirenka į genų inžinerijos kursus.

Biohakerių naujokų stovyklos dalyviai mokosi techninių įgūdžių, reikalingų namie įgyvendinant genetikos projektus, pavyzdžiui, kuriant švytinčius dumblius.

„Dviguba spiralė yra žinomiausias XX a. ženklas, su kuriuo gali varžytis nebent grybo formos debesis“, – sakė Biohakerių naujokų stovyklos vadovas Michaelas Flanaganas.

„Genspace“ vestibiulis panašus į kolegijos bendrabučio kambarį su įdubusia sofa, mikrobangų krosnele, mažu šaldytuvu. Tačiau pati laboratorija įspūdinga: du baltų plytų aukštai, įranga, lentynos, nukrautos stikliniais indais ir reagentais.

„Genspace“ smarkiai atsinaujino. Vienas jos įkūrėjų Danielis Grushkinas buvo pratęs atlikti bandymus su bakterijomis savo kambaryje prie picos ir alaus. Vėliau grupė persikėlė į nuomojamą kūrybinių dirbtuvių – nuo robotų kūrėjų iki organinės mados dizainerių – erdvę ir įsirengė laboratoriją. Tai D. Grushkinas susisiekė su FTB.

„Mes nesame mokslininkai, nors atliekame mokslinius tyrimus apleistame pastate. Tačiau nesame ir metamfetamino laboratorija ar bioteroristai“, – prisiminė jis, ką sakęs biuro agentams.

D. Grushkinas tapo pirmeiviu biohakerių rizikos valdymo srityje iš dalies dėl to, jog pripažįsta, kad leidžiant naujokams manipuoliuoti gyvais organizmais, kompiuterinė erdvė darosi panašesnė į naminių gyvūnėlių parduotuvę.

Jis paskelbė bendruomenės gaires, uždraustus infekcinius agentus ir priėmė beveik 500 tūkst. dolerių dotaciją, skirtą keturiasdešimties panašių laboratorijų saugumo praktikai visoje šalyje.

Dauguma jų teigia išgirdę tik FTB pasisveikinimą. Daugeliu atvejų saugos gairių pažeidimo pasekmė yra tiesiog narystės praradimas, o nusikaltėlis paliekamas eksperimentuoti atskirai, bet vis tiek – tarp tūkstančių entuziastų, kurie prisijungę prie „Facebook“ grupių, elektroninio pašto sąrašų ir „Reddit“ puslapių.

Daugelis jų įkvėpimo sėmėsi iš Josiah Zaynerio, NASA mokslininko, tapusio žinomu biohackeriu, kuris pritvirtina „GoPro“ kamerą prie savo kaktos ir transliuoja iš garažo eksperimentus su savimi. Jis yra tas žmogus, kuris bandė padaryti savo raumenis didesnius.

„Mano pirmoji genetinės inžinerijos eksperimento diena“, – kalbėjo biohakerių startuolio „The Odin“ vadovas J. Zayneris „YouTube“ auditorijai vieną vasaros naktį, nuo dilbio nuplėšęs viršutinį odos sluoksnį. Interviu J. Zayneris pripažino, kad tarp jo sekėjų galimi nelaimingi atsitikimai, bet ne tyčiniai nusikaltimai.

„Manau, galiu suprasti, kodėl nėra visai visuomenei prieigos prie Ebolos viruso, – sakė jis. – Rizika ta, kad jei per eksperimentą užsidegtų namas, virusas galėtų kaip nors ištrūkti.“

Net J. Zayneris nerimauja dėl judėjimo, prie kurio atsiradimo prisidėjo; jis planuoja įtraukti gyvus varliukus į startuolio „pasidaryk pats“ Crispr rinkinius, kad paskatintų savo sekėjus eksperimentuoti su gyvūnais, o ne su savimi ar kitais žmonėmis..

„Neabeboju, kad kas nors gali susižeisti, – sakė jis. – Tai vyksta greičiau nei bet kuris iš mūsų galėjo įsivaizduoti – ir beveik nekontroliuojama. Baisu.“

Biologinio ginklo lenktynės

Jei nedori biohakeriai turėtų ketinimų sukurti biologinį ginklą nuo nulio – žudikas virusas, keliaudamas nuo vieno šeimininko pas kitą, galėtų pasiekti milijonus žmonių, neribojamas laiko ar atstumo, – jie greičiausiai pradėtų nuo internetinio apsipirkimo. Pavyzdžiui, svetainė „Science Exchange“ kaip komercinė ekosistema sujungia beveik kiekvieną, turintį interneto prieigą ir galiojančią kredito kortelę su įmonėmis, parduodančiomis klonuotus DNR fragmentus.

K. Gandallas iš Stanfordo universiteto dažnai perka tokius fragmentus – geriems tikslams. Tačiau nebūtų sunku, pasak jo, išsiaiškinti ir tuos, kurie turi blogų ketinimų.

Netrukus biohakeriai galės atsisakyti šių įmonių kartu su „viskas viename“ genomo spausdintuvo pasalugų. Panašus įrenginys, primenantis rašalinį spausdintuvą,tik jame vietoj CMYK spalvų modelio naudojamos genetinių bazių porų raidės AGTC, jau yra institucijų laboratorijose. „BioXp 3200“ kainuoja apie 65 tūkst. JAV dolerių. Tačiau biohakeriai savo namuose gali pradėti naudoti „DNA Playground“ iš „Amino“ laboratorijos – genetinę krosnį, kainuojančią mažiau nei „iPad“, arba „Odin“ genų redagavimo rinkinį už 159 JAV dolerių.

Tokie įrankiai gali būti pavojingi netinkamose rankose, tačiau jie taip pat padėjo K. Gandallui pradėti daug žadančią karjerą. Vienuolikmetis berniukas knygų mugėje paėmė į rankas virusologijos vadovėlį. Dar nesulaukęs tokio amžiaus, kad gautų vairuotojo pažymėjimą, priprašė motinos nuvežti į Kalifornijos universitetą Irvine.

Jis pradėjo rengtis tik raudonais polo marškinėliais, kad išvengtų blaškymosi pasirenkant drabužius. Vidurinėje mokykloje simuliavo ir taisė biologijos mokytojus, buvo išvarytas iš vietos mokslo mugės už tai, kas buvo palaikyta neapgalvota genų inžinerija. K. Gandallas vos gavo vidurinės mokyklos atestatą ir jo nepriėmė beveik visi koledžai, į kuriuos stojo, bet vėliau buvo priimtas bioinžinieriumi į Stanfordo universitetą.

„Gana ironiška, nes anksčiau jie manęs nepriėmė kaip studento“, – sakė jis. K. Gendallas persikėlė į Rytų Palo Altą – su 14 raudonų polo marškinėlių – ir gyvena su trimis nebiologais, kurie nelabai ir pastebi, kad jo miegamojo kampe klonuojamas DNR. K. Gendallo misija Stanfordo universitete – sukurti viešosios paskirties genetinę medžiagą. Jo kolegoms biohakeriams tai – kilnios pastangos. Biologinio saugumo ekspertų manymu, šaudmenys duodami į rankas, spaudžiančias gaiduką.

„Yra tik dvi grėsmės, galinčios nušluoti nuo Žemės paviršiaus 30 mln. žmonių: branduolinis arba biologinis ginklas, – sakė Pasaulinės sveikatos organizacijos pasirengimo pandemijai gripo klausimais patarėjas Lawrence’as O. Gostinas. – JAV vyriausybė kažkodėl baiminasi ir rengiasi pirmajai, bet menkai – antrajai. Tai nesuprantama.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"