Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Biochemikas iš San Diego nori kurti tyrimų grupę Lietuvoje

 
2018 08 29 13:20
Biochemikas dr. Julius Bogomolovas iš Kalifornijos universiteto San Diege savo ateities planus sieja su Lietuva. /
Biochemikas dr. Julius Bogomolovas iš Kalifornijos universiteto San Diege savo ateities planus sieja su Lietuva. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilnietis dr. Julius Bogomolovas jau dešimt metų gyvena ne gimtojoje šalyje. Molekulinės biologijos bakalauro studijas jis baigė Vokietijos Heidelbergo universitete, tada iš karto peršoko į doktorantūrą Liverpulio universitete Anglijoje ir jau dvejus metus atlieka podaktarinę stažuotę Kalifornijos universitete San Diege, JAV. Tačiau palaiko glaudžius ryšius su Vilniaus universitetu (VU) ir VU ligoninės Santaros klinikomis. Su Lietuva sieja ir ateities planus.

„Mano tyrimai skirti suprasti, kokie molekuliniai mechanizmai vyksta širdyje ir būtent kuris molekulinis defektas sukelia širdies nepakankamumą, – sakė „Lietuvos žinioms“ 31 metų biochemikas. – Širdies ir kraujagyslių ligos yra svarbiausia ankstyvos mirties priežastis Europoje. Didžiulė problema – širdies nepakankamumas, kai širdis nebepajėgia pumpuoti pakankamai kraujo, kad aprūpintų organus deguonimi. Ir prognozės kur kas blogesnės nei daugumos vėžio formų, nes per penkerius metus, kai diagnozuojama liga, miršta 40–50 proc. pacientų.“

„Mano tyrimai skirti suprasti, kokie molekuliniai mechanizmai vyksta širdyje ir būtent kuris molekulinis defektas sukelia širdies nepakankamumą.“

Vienintelė išeitis – širdies transplantacija, tačiau donorų trūksta. Tokios vaistų terapijos, kuri gydytų pačią širdį, pasak mokslininko, nėra. Iš tikrųjų tik padedama organizmui prisitaikyti prie gendančios širdies. Diuretikais ir panašiais vaistais bandoma dorotis su pasekmėmis. O tai, kas tiesiogiai veiktų širdies raumenį ir gydytų, dar tik pradedama ieškoti.

Toks būtų ir dr. J. Bogomolovo tyrimų tikslas – rasti naujus molekulinius taikinius, kodėl širdis nustoja pumpuoti kraują. Suradus defektą, jį būtų galima izoliuoti ir ieškoti molekulinių sprendimų, turinčių poveikį širdies sveikatai.

Patraukė darbas laboratorijoje

Vilniaus licėjaus auklėtinis dar būdamas moksleivis dalyvavo jaunųjų mokslininkų konkursuose. 2004 metais laimėjo nacionalinį etapą, Europos Sąjungos mastu – specialųjį prizą. Savaitės praktika Europos molekulinės biologijos laboratorijoje Heidelberge labai patiko, tad pasiprašė į stažuotę ir vasarą. Moksleiviui buvo sumokėta už viešbutį ir dar skirta šiek tiek algos. Vokietijoje praleido gerą mėnesį. Tada išgirdo, kad galėtų dirbti toliau, jei studijuotų Heidelbergo universitete.

„Kodėl gi ne?!“ – pagalvojo abiturientas ir vienintelis licėjuje iš vokiečių kalbos grupės pasirinko studijas Vokietijoje. Nors kilo problemų Heidelbergo universitete laikant vokiečių kalbos egzaminą (dar mokykloje pirma užsienio kalba buvo anglų, todėl licėjuje nusprendė laikyti baigiamąjį anglų kalbos egzaminą) ir jis automatiškai buvo perkeltas į vienų metų intensyvius kursus, studijų programą kuravęs prof. Bernhardas Dobbersteinas, signalinių peptidų atradėjas, neprieštaravo, kad Julius pradėtų studijas nelaukdamas vokiečių kalbos egzamino rezultatų.

„Labiausiai mėgau dirbti laboratorijoje. Tai pastebėjęs tuometis vadovas dr. Siegfriedas Labeitas pasiūlė iš karto baigus bakalauro studijas stoti į doktorantūrą pas dr. Olgą Mayans Liverpulio universitete“, – prisiminė jaunasis tyrėjas.

Heidelbergo ir Liverpulio universitetų mokslininkai įgyvendino bendrą projektą, tad doktorantas daugiausia laiko leisdavo Vokietijoje, dr. S. Labeito laboratorijoje. Dirbo struktūrinės biologijos srityje. Gamindavo baltymų pavyzdžius, siųsdavo juos į dalelių greitintuvus – PETRA Hamburge arba Jungtinės Karalystės sinchrotroną „Diamond Light Source“ („Deimanto šviesos šaltinis“) netoli Oksfordo – ir matuodavo.

„Labai greitai skriejančios dalelės gamina itin kokybiškus stiprius rentgeno spindulius. Jų daug kam reikia. Mano atveju rentgenostruktūrinė analizė buvo vienintelis būdas pamatyti baltymų struktūrą. Kai žinai, kaip baltymas atrodo, gali suprasti, kaip jis veikia arba kodėl neveikia“, – aiškino biochemikas.

Kaip plaka širdis

Gerai žinoma, kaip raumenys susitraukia, bet ilgai svarstyta, kaip vėl atsipalaiduoja. Vienas paaiškinimas, pasak dr. J. Bogomolovo, būtų antagonizmas, priešingai veikiantys raumenys: jei bicepsas susitraukia, tricepsas atsipalaiduoja, ir atvirkščiai. Tačiau kaip atpalaiduojamas širdies raumuo?! Per sistolę širdis susitraukia, bet turi įvykti diastolė, kad raumuo atsipalaiduotų.

„Paaiškėjo, kad yra toks baltymas titinas (pavadinimas kilęs nuo graikų mitologijos dievų titanų, laikančių dangaus skliautą), ilgiausias pasaulyje žinomas baltymas, kurį galima pamatyti ir pro mikroskopą. Jis organizuoja skersaruožio raumens – ar šis būtų skeleto, ar širdies – veiklą ir reguliuoja daug širdies raumens funkcijų, – pasakojo mokslininkas. – Kai prasidėjo genomo revoliucija, imta sekvenuoti žmonių genomus ir rasta daug mutacijų. Pastebėta, kad kai kurios titino baltymo mutacijos susijusios su širdies ligomis. Mano darbas buvo suprasti, ką jos daro titino baltymui.“

Biochemikas gamino titino gabaliukus bakterijose, juos bandė kristalizuoti ir, analizuodamas trijų dimensijų struktūras, ieškojo paaiškinimo, kodėl mutacijos sukelia širdies ligas arba nesukelia jų. Kas nutinka širdies raumeniui molekulių lygiu.

„Atrodo, širdies ligas, ir paveldimas, lemia daugelio veiksnių sąveika. Iš dalies pakenktas imunitetas, iš dalies – genetinės problemos. Kai viskas susideda, atsiranda liga. Tačiau faktas, dabar jau įtvirtintas, kad titino mutacijos yra dažna širdies nepakankamumo priežastis“, – pabrėžė tyrėjas.

Pasijuto laukiamas

Į trejų metų podaktarinę stažuotę Amerikoje dr. J. Bogomolovas išvyko laimėjęs prestižinę Marie Curie individualią stipendiją. Dr. S. Labeitas patarė padirbėti anapus Atlanto. Jo manymu, kiekvienam mokslininkui europiečiui tai naudinga. Heidelbergo ir Liverpulio universitetų absolventas turėjo labai geras rekomendacijas, tad iš dr. S. Labeito sudaryto sąrašo galėjo rinktis stažuotės laboratoriją.

„Kaip roko žvaigždė važinėjau po tas laboratorijas ir sprendžiau, kuri man patinka“, – juokėsi mokslininkas. Tačiau kelionės pradžia buvo ne tokia smagi. J. Bogomolovas, susitelkęs į Kalifornijos universitetą San Diege, įsidėjo tik vasarinių drabužių. Pirmoji stotelė buvo Filadelfija, o ten – sniegas ir savaitgalis, parduotuvės uždarytos.

„Atrodžiau kaip benamis, nes turėjau visus drabužius susivilkti, – prisiminė jis. – Bet ne dėl orų pasirinkau San Diegą, o dėl stažuotės vadovo. Kituose universitetuose sulaukiau nelabai daug dėmesio. „Be problemų!“ – sakydavo, ir pabėgdavo. Kalifornijos universitete San Diege skaičiau pranešimą visam departamentui, atskirai susitikau su kiekvienu laboratorijos nariu asmeniškai pasikalbėti, pietavau su vadovu dr. Ju Chenu, vakarieniavau su kitais stažuotojais. Pamačiau, kaip funkcionuoja laboratorija, ir galėjau susidaryti išsamų įspūdį. Pasijutau laukiamas.“

Kita kryptis

Kalifornijos universitete San Diege pasikeitė mokslininko tyrimų profilis. Nuo darbo su bakterijomis, struktūrinės biologijos, prie gyvūnų fiziologijos, bandymų su genetiškai pakeistomis pelėmis.

„Bandome atkartoti žmonių ligas pelėms, kad galėtume suprasti, kaip būtų galima gydyti žmones“, – teigė dr. J. Bogomolovas.

Nors mokslininkas daugiausia laiko praleidžia užsienyje, kartu su VU jaunaisiais tyrėjais buvo įsitraukęs ir į Lietuvos mokslo tarybos projektus, vienam de facto vadovavo. Taip susidarė nedidelė bendradarbių grupė. Per Lietuvos mokslų akademijos organizuotą konkursą VU studentų Ievos Rinkūnaitės ir Egidijaus Šimoliūno magistro darbai buvo pripažinti geriausiais biomedicinos srityje. Dabar mokslininkas yra I. Rinkūnaitės doktorantūros vadovas VU Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute.

„Nacionaliniai sveikatos institutai Amerikoje dirba kaip laikrodukas: Gali žinoti dešimt metų į priekį, kada teikti paraišką, kada bus sprendimas.“

Dr. J. Bogomolovas taip pat bendradarbiauja su klinikiniais kardiologais iš VU ligoninės Santaros klinikų. Su prof. Virginija Grabauskiene publikavo keletą straipsnių, ir jų dar bus. Jau sukaupta reikalingos klinikinės medžiagos turtinga pacientų, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas, duomenų bazė.

Mokslininkas niekada nebuvo nutolęs nuo Lietuvos. Dar studentas įsteigė prizą Jaunųjų mokslininkų konkurso dalyviams. Pasak prizo steigėjo, per metus galima sutaupyti 100 eurų. Nuosekliai tiek skiria, kad įteiktų kam nors ne iš miesto. Kai kurių vaikų istorijos labai gražios. Būna, ir iš visai mažų kaimelių pirmą kartą atvažiuoja į Vilnių dalyvauti konkurse.

Laukiant kvietimų

Kalifornijos universiteto San Diege stažuotojas nuolat stebi, kokie skelbiami kvietimai teikti paraiškas tyrimų projektams Lietuvoje įgyvendinti. Tačiau gyvuojanti sistema, pasak jo, atbaido. Pavyzdžiui, buvo skirtas didžiulis finansavimas protams pritraukti. Skamba tikrai gerai – 1 mln. eurų ketveriems metams. Bet algos ir reagentai susieti fiksuotu ryšiu: 70 proc. finansavimo turi būti skirta atlyginimas ir tik 30 proc. – reagentams. Humanitarinių ar socialinių mokslų srityje toks santykis logiškas, tačiau eksperimentiniams mokslams reikia reagentų ir brangios įrangos.

„Kitas dalykas, visiškai neapibrėžta, kada bus kitas kvietimas. Nacionaliniai sveikatos institutai Amerikoje, pagrindinis biomedicinių tyrimų finansavimo šaltinis, dirba kaip laikrodukas. Gali žinoti dešimt metų į priekį, kada teikti paraišką, kada bus sprendimas, kada vėl galėsi teikti paraišką, – lygino tyrėjas. – Lietuvoje gauni finansavimą, priimi dirbti žmonių, praeina ketveri metai ir – nėra kvietimo. Ką tada daryti?!“

Galiausiai reikalaujama, pasak dr. J. Bogomolovo, visiškai – ir kūnu, ir siela – persikraustyti į Lietuvą. Nors dabar lyg ir leista mokslininkui nuotoline darbo sutartimi vadovauti grupei.

„Lauksime kito kvietimo ir teiksime paraišką iš naujo. Noras sieti savo tyrimus su Lietuva nenyksta, – patikino biochemikas. – Nors pinigų pirkti reagentams dabar nėra, iš Marie Curie projekto lėšų Amerikoje nupirksiu ir siųsiu. Reikia pabaigti kai kuriuos straipsnius, o eksperimentai stovi.“

Taigi dar vienas skirtumas tarp Europos, Nacionalinių sveikatos institutų Amerikoje ir Lietuvos finansavimo yra susijęs su pasitikėjimu mokslininkais. Kaip pasakojo dr. J. Bogomolovas, jei dalis Nacionalinio sveikatos instituto skirtų lėšų bus panaudota tyrimams Lietuvoje, vertinamas grįžtamasis ryšys. Publikuotuose straipsniuose nurodyta tyrėjo pavardė ir iš kokio projekto finansuoti tyrimai. Svarbiausia – publikuoti straipsnius iš savo temos. Rašomose Marie Curie projekto atsakaitose Vilnius yra minimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"