Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Baltijos jūrą dusiname plastiku

 
2018 07 04 13:40
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas (centre) su kolegomis atlieka Baltijos jūros ir pakrantės taršos tyrimą.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas (centre) su kolegomis atlieka Baltijos jūros ir pakrantės taršos tyrimą. Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvos Baltijos jūros ir pakrantės tarša šiukšlėmis – Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno šiemet apgintos disertacijos tema. Pirmame tokio pobūdžio darbe mūsų šalyje pateikta išsami Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių analizė: pagrindiniai jų tipai, kiekis ir pasiskirstymas jūros dugne bei Lietuvos pakrantėje, taip pat pagrindiniai taršos šaltiniai.

Parengta metodika įvertinti jūros kranto savybes kaupti šiukšles. Taikant ją nustatyti Lietuvos pakrantės ruožai, kur labiausiai kaupiasi jūrą teršiančios šiukšlės. Pateiktos praktinės rekomendacijos dėl nacionalinio jūrą teršiančių šiukšlių monitoringo.

Arūnas Balčiūnas: „Didžiausią šiukšlių dalį sudaro plastikas. Jo yra apie 83 proc. paplūdimiuose ir apie 71 proc. jūros dugne randamų šiukšlių.“

Dr. A. Balčiūnas – tikras klaipėdietis. Gimė ir augo uostamiestyje. KU baigė ekologijos ir aplinkotyros bakalauro, aplinkos inžinerijos magistro bei ekologijos ir aplinkotyros doktorantūros studijas.

„Kam lakstyti, jei visos galimybės yra pas mus“, – sakė 31 metų tyrėjas. KU daug bendradarbiauja su užsienio specialistais. Jų atvyksta į KU ir skaityti paskaitų. Dr. A. Balčiūnas dalyvavo jau keliuose tarptautiniuose projektuose. Per doktorantūrą ne kartą stažavosi Vokietijoje, Baltijos jūros tyrimų institute Rostoke.

Bent 30 proc. mažiau

Cigarečių nuorūkos, plastiko maišeliai, puodeliai, kamšteliai, įvairių daiktų fragmentai – tokių šiukšlių daugiausia randama Lietuvos paplūdimiuose Baltijos pajūryje. Tačiau būna ir visai netikėtų, didelių radinių, kaip senos, surūdijusios metalinės sūpynės, jau ilgokai išbuvusios vandenyje.

Kaip pasakojo jaunasis mokslininkas, impulsą doktorantūros temai davė dar 2008 metais Europos lygiu priimta Jūrų strategijos pagrindų direktyva, atkreipianti dėmesį į sudėtingą situaciją jūrose. Visos Europos Sąjungos (ES) šalys įsipareigojo stebėti ir vertinti savo jūrų aplinkos būklę.

„Taip pat buvo siekiamybė nustatyti ribą tarp geros ir blogos aplinkos būklės. Tačiau ir dabar, nors praėjo jau 10 metų nuo formalios tyrimų pradžios, Europos lygiu dėl ribinės taršos vertės nėra sutarta. Tai rodo, kad tokie tyrimai dar labai jauni. Pati pradžia. Visi supranta, jog labai sudėtinga arba beveik neįmanoma pasiekti, kad iš viso nebūtų šiukšlių jūros aplinkoje, todėl siekiama bent jau mažinti jų kiekį. Prie Europos Komisijos sudaryta darbo grupė, skirta jūras teršiančių šiukšlių tyrimams, siūlo pasirinkti politinę siekiamybę, kad 2020 metais būtų 30 proc. mažiau šiukšlių nei dabar. Ribinė vertė siejama su politiniu tikslu“, – sakė dr. A. Balčiūnas.

Karaliauja plastikas

KU tyrimas prisideda prie Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu. Pasak tyrėjo, duomenys apie Lietuvos paplūdimius ir jūros dugną teršiančias šiukšles buvo renkami nuo 2012 iki 2016 metų. Pirmiausia pasirinktos tos vietos, kurios tuo metu atrodė taršiausios: Klaipėdos, Karklės, Nemirsetos ir Palangos paplūdimiai. Vykdant tyrimą jos būdavo papildomos vis naujomis: Nida, Juodkrante, Kuršių nerijos laukiniu krantu, Šventąja. Beveik visa Lietuvos pakrantė buvo stebima. Prie stebėjimo prisidėjo ir KU studentai, į tyrimą įsitraukdami kaip į mokomąją praktiką.

Per tyrimą nustatyta, kad didžiausią šiukšlių dalį sudaro dirbtiniai polimerai, populiariai vadinami tiesiog plastiku. Jo yra apie 83 proc. paplūdimiuose ir apie 71 proc. jūros dugne randamų šiukšlių.

„Nieko stebėtino, nes matyti didžiulis plastiko pramonės augimas, todėl gausėja tokios produkcijos ir tarp šiukšlių, antrinių žaliavų atliekų sistemoje. Galima pasidžiaugti, kad 2014 metais įvedus depozito sistemą, akivaizdžiai sumažėjo plastikinių ir stiklinių butelių tarp paplūdimio šiukšlių. Žmonės jau suprato, kad neverta jų išmesti, nes tai – pinigai. Manau, kad ir Lietuvos miškuose padėtis turėjo pagerėti šiuo atžvilgiu“, – kalbėjo ekologas.

Nuo laiško butelyje iki sūpynių

Įvardijant per tyrimą rastus objektus dažniausiai vartota tokia kategorija kaip fragmentai. Pasak dr. A. Balčiūno, susmulkėjusius, suirusius daiktus, jų liekanas jau sunku ir apibrėžti. Paplūdimiuose taip pat dominuoja cigarečių nuorūkos, pagal naujausias rekomendacijas priskiriamos dirbtiniams polimerams, nes jas sudaro celiuliozės acetato junginys.

„Iš daiktų, rastų tiek ant jūros dugno, tiek paplūdimiuose, galima spręsti, kad jie buvo žmonių atnešti, per audras nuplauti. Arba, kaip būdinga mūsų krašte, žiemą žmonės eina žvejoti ant Kuršių marių ir palieka ant ledo šiukšlių. Ledui ištirpus jos atsiduria jūroje. Patekusios į Baltijos jūros ekosistemą per audras ar po jų išmetamos į krantą“, – vardijo tyrėjas.

Tuose ruožuose, kur nėra didelės antropogeninės apkrovos, pavyzdžiui, Kuršių nerijos laukiniuose paplūdimiuose, rasta daug su jūrine pramone, laivyba ir žvejyba, siejamų daiktų: virvių, tinklo atplaišų, medinių padėklų kroviniams tvirtinti ir kitokių objektų, kurių, pasak ekologo, tikrai nebūtų galima sieti su žmogaus rekreacine veikla paplūdimyje.

„Girdėjau, kad rasta ir laiškų buteliuose, ir pinigų Šiaurės jūros regione, bet mums neteko nieko panašaus rasti, – juokėsi dr. A. Balčiūnas. – Kartais aptikdavome tokių daiktų, kad net sunku įsivaizduoti, kaip jie atsidūrė paplūdimyje. Nėra tokie lengvi, kad žmogus tiesiog atsineštų. Tarkime, išmestos senos, surūdijusios metalinės sūpynės, jūroje, matyt, išbuvusios ilgą laiką.“

Atliekant tyrimą buvo surenkama viskas, kas matoma plika akimi, suskaičiuojama ir įvertinama pagal kategorijas. Vėliau šiukšlės konteineriais keliavo į sąvartynus.

Jautriausi ruožai

„Šiukšlių kiekis, tenkantis 100 m paplūdimio, labai svyruoja. Gali būti labai didelis arba labai mažas. Todėl ir buvo reikalinga metodika apibrėžti zonas, kurias vertėtų stebėti ir įtraukti į nacionalinį jūrą teršiančių šiukšlių monitoringą“, – sakė tyrėjas.

Dr. A. Balčiūno sukurta metodika įvertinti krantą pagal jo savybes kaupti šiukšles apima keletą indikatorių, apibrėžiančių du pagrindinius veiksnius: antropogeninę kranto apkrovą ir gamtines sąlygas, veikiančias tam tikrus kranto ruožus. Tokios zonos, kuriose krantas linkęs kaupti šiukšles, nustatytos šalia didžiųjų gyvenviečių: Klaipėdos ir Palangos. Didesnė tarša taip pat užfiksuota ties Karkle, turistų lankoma vieta. Kaip pabrėžė ekologas, būtent žmonės lemia paplūdimių taršą, todėl šis kranto ruožas yra jautresnis dėl šiukšlių kaupimosi.

Vis dėlto Karklė, palyginti su Klaipėda ar Palanga, nėra išskirtinė vieta pagal randamas šiukšles, kad ją vertėtų stebėti. Todėl Klaipėdos – Karklės ruože dr. A. Balčiūnas rekomenduoja vieną stebėjimo tašką, Nemirsetos – Palangos ruože – antrą, Kuršių nerijos laukiniuose paplūdimuose – trečią, Nidos – Preilos ruože galėtų būti ketvirtas.

„Baltijos jūra yra labai uždara ir viskas, kas į ją patenka, joje ir lieka, išmetama į krantą arba nusėda ant dugno.“

Individų lygiu

Kaip atskleidė tyrimas, Lietuvos pakrantės būklė labai panaši į kitų valstybių aplink Baltijos jūrą. Pasak tyrėjo, vienos šalys galbūt šiek tiek švaresnės, kitose – daugiau šiukšlių, bet iš esmės Baltijos jūros regionas nėra taip užterštas kaip pietų jūros. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros regionas arba jūros šalia vandenyno, Šiaurės jūros regionas.

„Tačiau šiukšlių yra ir taršą reikia mažinti. Juo labiau kad Baltijos jūra yra labai uždara, ir viskas, kas į ją patenka, joje ir lieka, išmetama į krantą arba nusėda ant dugno. Šiukšlės – nenatūralus objektas aplinkoje, ir galimi neigiami padariniai. Štai pietinėse jūrose ar vandenynuose jas praryja arba į jas įsipainioja gyvūnai. Šiukšlės gali būti ir cheminės taršos šaltinis. Ramiajame vandenyne šiukšlių koncentracija jau tokia didelė, kad formuojasi net šiukšlių salos, teršiančios vandenį“, – vardijo mokslininkas.

Anksčiau mokslo bendruomenėje, pasak dr. A. Balčiūno, buvo kalbama apie šiukšlių poveikį Baltijos jūros ekosistemos, populiacijų lygiu. Pavyzdžiui, kad šiukšlės veikia visas Baltijos jūros menkes. Dabar apsiribota individų lygiu, nes negalima tvirtinti, kad nukenčia visa populiacija, kai pastebima tik viena iš 10 tūkst. menkių, prarijusi šiukšlę. Tačiau klausimų dėl taršos kyla daug.

Nuo pernai KU ir Jūros tyrimų institutas dalyvauja tarptautiniame projekte „Bonus MicroPoll“. Į daugiapakopį mikroplastiko ir su juo siejamų teršalų tyrimą Baltijos jūroje yra įsitraukusios Lietuva, Vokietija, Švedija, Estija, Lenkija. Jis apima visą Baltijos jūros regioną – nuo paplūdimių iki vandens storymės ir dugno. Taip pat tiriama, kokį poveikį šiukšlės daro Baltijos jūroje gyvenantiems organizmams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"