Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Atrasta puikiai išlikusi Sibiro vienaragio kaukolė apvertė iki šiol žinotą tiesą

 
Taip galėjo atrodyti tikrasis vienaragis / 
Taip galėjo atrodyti tikrasis vienaragis /  Heinrich Harder |commons.wikimedia.org

Daugelį dešimtmečių mokslininkai galvojo, kad po mūsų planetą vaikščiojo įstabus žinduolis – Sibiro vienaragis. Buvo manoma, kad gyvūnas, atrodęs šiek tiek panašus į arklį, bet gal labiau net į raganosį, mirė maždaug prieš 350 tūkst. metų. Tačiau 2016 metais Kazachstane atrasta puikiai išlikusi Sibiro vienaragio kaukolė viską apvertė aukštyn kojomis.

Pasirodo, kad šie neįtikėtini tvariniai vis dar gyveno mūsų planetoje ne taip jau seniai – vos prieš 29 000 metų.

Tad taip, jūs supratote teisingai, Žemėje prieš kelias dešimtis tūkstančių metų tikrai gyveno vienaragiai. Žinoma, ne tokie, kaip kad yra rodoma filmukuose vaikams.

Tikrasis vienaragis, lot. Elasmotherium sibiricum, buvo apaugęs gaurais ir atrodė labai panašus į dabar visiems gerai žinomą raganosį. Tačiau Sibirinis vienaragis ant savo kaktos turėjo didžiulį ragą.

Ankstesni tyrimai skelbia, kad Sibiro vienaragio aukštis galėjo būti apie 2 metrus, 4,5 metrų ilgio ir svėrė apie 4 tonas. Tad tokie parametrai yra labiau panašūs į vidutinio mamuto nei arklio. Nepaisant galingo sudėjimo, labai tikėtina, kad Sibiro vienaragis buvo žoliaėdis ir daugiausiai maitinosi augalais.

Vienaragio kaukolė, kurios kokybė puiki, buvo rasta Kazachstane, Pavlodaro regione. Mokslininkai iš Tomsko valstybinio universiteto, panaudoję radioaktyviosios anglies metodą, sugebėjo nustatyti, kad šis Sibiro vienaragis po Žemę vaikščiojo vos prieš 29 000 metų. Tad tyrėjams iškilo klausimas: „Kaip šis vienaragis sugebėjo išlikti taip ilgai, kai kiti jo giminaičiai išnyko prieš šimtus tūkstančių metų?“

„Labiausiai tikėtina, kad Vakarų Sibiro pietinė dalis buvo tarsi užuovėja šiai gyvūnų rūšiai. Tikėtina, kad šioje teritorijoje jie sugebėjo apsisaugoti nuo nepalankių klimato sąlygų, kaip, pavyzdžiui, ledynmečių. Tokiu būdu jie sugebėjo išgyventi dar labai ilgą laiką“, – sakė vienas iš tyrėjų komandos narių Andrejus Španskis.

„Yra ir dar viena galimybė, kad jie tiesiog patys nusprendė migruoti į pietus ir juose ilgiau apsistoti“, – pridūrė Španskis.

Tyrėjų komanda tikisi, šis atradimas leis geriau suprasti kokį vaidmenį rūšių išnykimui turėjo aplinkos faktoriai, nes pastarasis Sibiro vienaragis parodė, jog kai kurie gyvūnai galėjo išgyventi gerokai ilgiau nei likę jų gentainiai. Ir tai tikėtina įvyko dėl migracijos.

Suprantant, kaip šios rūšys sugebėjo išgyventi taip ilgai ir kas jas pražudė, galėtume priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl dabartinių rūšių ateities.

Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „American Journal of Applied Science“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"