Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Ateities maistas – iš mėgintuvėlio?

 
„Memphis Meats“ laboratorijose auginama mėsą iš gyvūnų ląstelių. Tokios produkcijos šalininkai tai vadina „švaria mėsa“, nes ji yra draugiškesnė aplinkai. Jos rėmėjas yra „Virgin Group“ vadovas Richardas Bransonas ir milijardierius filantropas Billas Gatesas.
„Memphis Meats“ laboratorijose auginama mėsą iš gyvūnų ląstelių. Tokios produkcijos šalininkai tai vadina „švaria mėsa“, nes ji yra draugiškesnė aplinkai. Jos rėmėjas yra „Virgin Group“ vadovas Richardas Bransonas ir milijardierius filantropas Billas Gatesas. lsveikata.lt nuotrauka

Mėsainiai, pagaminti be mėsos, dykumoje išauginta žuvis, skinantys vaisius robotai – tokią antrąją „žaliąją“ revoliuciją piešia mokslininkai. Jie tvirtina, kad kovoja su klimato atšilimo keliamais iššūkiais ir augančia populiacija, todėl ieško naujų būdų pamaitinti ateities kartas.

Siekia antros „žaliosios“ revoliucijos

Pirmoji „žalioji“ revoliucija aukščiausią tašką pasiekė 1960 m., kai įdiegiant aukšto derlingumo sėklas, trąšas ir drėkinimo sistemas iš esmės buvo padidintas derlius neturtingose pasaulio dalyse. Tačiau, kritikų teigimu, paskatinta pramoninė žemės ūkio epocha nepateisino vartotojų lūkesčių bei neigiamai atsiliepė aplinkai: sukurta maisto sistema esą prisideda prie klimato kaitos ir koncentruoja turtus daugianacionalinėse kompanijose.

„Dabartinė žemės ūkio maisto produktų sistema pasiekė kritinį tašką ir turi būti suformuota iš naujo“, – sakė Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto generalinis direktorius Shenggen Fan.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, augalų kultūros sudaro 11 proc. žemės paviršiaus, gyvulių ganyklos apima 26 proc. neįšalusios žemės, o ūkininkaujant išeikvojama apie 70 proc. viso naudojamo vandens.

Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), gyvuliai generuoja daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei transporto priemonės, tai sudaro apie 14,5 proc. pasaulio išmetamų teršalų.

Susidūrę su augančiais klimato kaitos padariniais, daugelis žmonių, tarp jų – ir milijardierius filantropas Billas Gatesas, siekia antrosios „žaliosios“ revoliucijos, kad būtų sukurtos žemės ūkio kultūros, kurias galima išauginti esant sausroms ir kurios būtų atsparios naujoms ligoms bei kenkėjams.

Pasitelkia branduolines technologijas

Vadinamosios antrosios „žaliosios“ revoliucijos šalininkai teigia, kad vienam iš devynių žmonių pasaulyje neužtenka maisto sveikam, aktyviam gyvenimui užtikrinti. Jų įsitikinimu, be kitų didžiųjų pokyčių badas taps viena didžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui ir žmonių sveikatai. Siekdami suvaldyti šią kylančią krizę mokslininkai ir žemės ūkio ekspertai žvelgia į ateitį ieškodami inovatyvių kelių maistui gaminti.

Vizitas į baltas, mažaaukštes Jungtinių Tautų remiamas laboratorijas, įkurdintas už 35 kilometrų nuo Austrijos sostinės Vienos, leidžia žvilgtelėti į kuriamą ateities maisto pasaulį.

Čia laboratorijose ir šiltnamiuose naudodami genetinės sekos nustatymo mašinas ir robotinę įrangą mokslininkai pasitelkia branduolines technologijas, kad sustabdytų vabzdžių dauginimąsi ir išaugintų ligoms atsparius bananų medžius.

Mokslininkai taip pat dirba su kitomis naujovėmis – nuo genetiškai modifikuotų pasėlių ir laboratorinės mėsos iki dronų ir traktorių jutiklių, kurie galėtų padėti „perkrauti“ pasaulinę maisto sistemą ir iš esmės pakeisti maisto produktų auginimo, platinimo ir vartojimo būdus.

Augalinė mėsa – efektyvesnė alternatyva?

Tačiau problemą kelia ne tik auganti produktų paklausa ir alinama dirva, gausus pesticidų naudojimas, maisto transportavimo įtaka visuotiniam atšilimui. Teigiama, kad šiandien yra pakankamai maisto išmaitinti planetai iki 2050-ųjų, tačiau jis yra auginamas netinkamose vietose arba iššvaistomas. Pasak FAO, trečdalis visų pasaulyje gaminamų maisto produktų, kurių bendra vertė – beveik 1 trl. dolerių, yra išmetama ar iššvaistoma per metus.

„Apeel Sciences“ generalinio direktoriaus Jameso Rogerso įsitikinimu, dabar planeta pagamina daugiau nei pakankamai kalorijų, kad galėtų visus išmaitinti. Tačiau, pasak jo, technologiniai sprendimai gali padėti išspręsti pagrindinius klausimus, ypač kalbant apie maisto atliekas.

Jo įmonė gamina miltelių pagrindu sukurtą augalinę dangą, kuri naudojama su vandeniu, gali padvigubinti vaisių ir daržovių neužšaldymo laiką, todėl atokiose vietovėse gyvenantys ūkininkai gali į rinką patiekti šviežius produktus.

Technologija taip pat padeda patenkinti didėjančią mėsos paklausą – su jos pagalba nebereikėtų išmesti dalies gyvulių mėsos produkcijos.

„Po penkiasdešimties metų galėsime apsieiti be absurdo, kai auginome visą viščiuką, kad valgytume krūtinėlę ar sparną. Šias dalis įmanoma išauginti atskirai tinkamoje terpėje“, – aiškino J.Rogersas.

„Impossible Foods“ ir „Be Meat“ – įmonės, gaminančios aukštųjų technologijų mėsainius, kurie pagaminti iš augalų, o skonis kaip tikrų. „Memphis Meats“ laboratorijose auginama mėsa iš gyvūnų ląstelių. Tokios produkcijos šalininkai tai vadina „švaria“ mėsa, nes ji yra draugiškesnė aplinkai. Jos rėmėjas yra „Virgin Group“ vadovas Richardas Bransonas.

Tikima, kad tokia augalinė mėsa ir švari mėsa būtų pigesnės, efektyvesnė alternatyva, ir nebūtų užterštos bakterijomis ar vaistų liekanomis.

Tarp kitko

Ekspertai pabrėžia, kad pasaulio gyventojų skaičius toliau sparčiai auga ir 2050 m., planuojama, kad pasieks 9,8 mlrd. Tačiau nors apie 815 mln. žmonių kasdien badauja, 2 mlrd. gyventojų turi antsvorio problemą arba yra nutukę, tad sveikatos priežiūros išlaidos didėja. PSO teigimu, nutukimo epidemija auga.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"