Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

350 metrų gylyje suomiai kuria tokius liftus, kokių pasaulis dar nematė

 
Kompanijos Thyssenkrupp liftas Šanchajuje 
Kompanijos Thyssenkrupp liftas Šanchajuje  Thyssenkrupp nuotrauka

Vykstant daugiaukščių statybos bumui, vyksta „liftų revoliucija“.

Prieš du tūkstančius metų romėnai naudojo liftus, svirtimis, kėlimo skridiniais ir vergų pastangomis į Koliziejaus areną keldami gladiatorius ir laukinius žvėris. Nuo to laiko liftų veikimo principas nepasikeitė – gal tik virves tempiančius vergus kai kur pakeitė elektros varikliai. Tačiau tęsiantis technologijų revoliucijai ir statant vis aukštesnius dangoraižius, stambieji liftų gamintojai varžosi iš visų jėgų.

Per artimiausius porą metų pasaulyje planuojama pastatyti 187 dangoraižius, kurių aukštis bus bent 250 metrų – triskart daugiau, nei per visą praėjusį amžių. Tad, liftų statytojai priversti iš visų jėgų ieškoti naujų savo technologijų proveržių. Todėl Suomijos kompanija Kone (55 000 darbuotojų visame pasaulyje) darbuojasi 350 metrų gylyje esančioje laboratorijoje – į vakarus nuo Helsinkio esančioje klinčių šachtoje. Ten Kone atlieka eksperimentus su vienuolika liftų, naudodama patentuotą itin lengvą kėlimo mechanizmą ir robotus.

Thyssenkrupp Rottweille (Vokietijoje) pastatė 246 metrų bokštą liftų bandymams. Kompanija stengiasi patobulinti savo magnetinės levitacijos technologiją, išvaduosiančią nuo lynų ir skridinių. Sistema, pavadinta Multi, galės gabenti žmones ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai, veikti ne tik viduje, bet ir pastato išorėje, o tai atvers architektams daugybę naujų galimybių. Kompanijos generalinis direktorius Andreas Schierenbeck anonsavo, kad ši produkcija rinkoje pasirodys 2020 metais, tačiau vis dar nerimauja dėl konkurencijos: „Galėjome tai padaryti geriau. Gali būti, manyje kalba tipiškas vokiečių inžinierius“.

Freedonia Group vertinimu, 2021 metais pajamos iš liftų ir eskalatorių gamybos bei priežiūros pajamos išaugs iki $114 mlrd (2016 metais buvo $96,7 mlrd). Viena iš priežasčių – Kinijos urbanizavimo programa, padariusi šalį statybų bumo centru. Otis (United Technologies padalinys) planuoja Kinijoje pastatyti 270 metrų aukščių pastatą liftų bandymui. Kone 235 metrų aukščio bokštą čia jau atidarė 2015 metais.

Kone, Otis, Thyssenkrupp, o taip pat Schindler Group iš Šveicarijos ir Mitsubishi Electric iš Japonijos sudaro aukštuminių pastatų „didįjį penketą“, teigia Jimas Fortune'as, konsultantas, padėjęs suprojektuoti vertikalų transportavimo tinklą Dubajaus dangoraižyje Burj Khalifa (828 m). Pasak jo, šios kompanijos, turinčios mažiausiai 85 metų liftų statymo ir aptarnavimo visame pasaulyje patirtį, atbaidė naujokus nuo žengimo į šį verslą. Ir visgi pagrindinis šios pramonės principas – keleivinių liftų efektyvumo didinimas – nesikeičia nei dangoraižių, nei kuklesnių matmenų pastatų statyboje.

Fortune'as darbavosi ir su Saudo Arabijoje statomo Jeddah bokšto dizainu, kurio statyba numatyta 2020. Jis taps aukščiausiu – daugiau nei kilometro – dangoraižiu pasaulyje. Kone laimėjo 57 liftų įrengimo šiame bokšte konkursą. Smulkmenos, be visa kita, neatskleidžiamos ir dėl kompanijos išrastos UltraRope technologijos. Kone duomenimis, tai trosai iš anglies puošto, kurie, būdami daug lengvesni už plieninius, liftus vienu važiavimu gali pakelti dvigubai aukščiau – į tūkstančio metrų aukštį. UltraRope trosų nereikia tepti, jie rezonuoja kitu dažniu, nei plieniniai, – jų darbo nesutrukdys stiprūs vėjai.

Tradicinių liftų trosų mechanizmai stambesni ir naudoja daugiau energijos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pasikėlimas į Burj Khalifa ar Londono „Skeveldrą“ suskirstytas į kelias dalis. Kone pasirašė sutartis tiekti liftus į keturis iš septynių dabar Azijoje statomus dangoraižius, aukštesnius nei penki šimtai metrų. Liftų pastatymo šiuos pastatuose kainos gali būti įvairios – nuo $500 tūkstančių už vienos kabinos iki daugiau nei $1 mln už dviejų kabinų liftą (jos sustoja skirtinguose aukštuose, taip sumažėja sustojimų skaičius).

Kone išradimai padėjai jai tapti stambiausia nefinansine Suomijos įmone. Šiai kompanijai pastarąjį dešimtmetį užėmus dominuojančią padėtį Kinijoje, jos akcijų kaina išaugo penkis kartus, o kapitalizacija viršijo $30 mlrd. Beje Kone liftai nėra greičiausi. 121 aukštų Mitsubishi korporacijos NexWay liftų sistema, sumontuota 632 metrų aukščio Šanchajaus bokšte, 2016 metais pasiekė tris rekordus, iš kurių vienas – kėlimasis 73,8 km/h greičiu. Po mėnesio Otis kompanijos Sky Shuttle liftas 555 metrų aukščio Lotte World Tower Seule pasiekė greičio rekordą tarp dviejų kabinų liftų.

Ir tokie rekordai ne (vien) tuščias pasipuikavimas. Pastatai su greitesniais liftais, kuriais keliantis nereikia persėdimų, patrauklesni gyventojams. „Jei yra koks inovacinis sprendimas kurio dalimi galime tapti ankstyvojoje stadijoje, mes to norime“, – sako Adam Adielsson, vystymo kompanijos Serneke Group, statančios 245 metrų pastatą Karlatornet projekto vadybininkas. Kai jis 2021 metais bus baigtas, taps aukščiausiu Skandinavijoje, ir jame bus naudojami Kone liftai.

„Didžioji penkiukė“ naujus standartus diegia taip sparčiai, kad didžiausia inovacijų kliūtimi tebelieka žmogaus kūnas. Kad ir kaip greitai liftas gali kilti, – žemyn jis leisis ne didesniu nei 10 m/s greičiu, mat žmogaus vidinė ausis leidimuisi nėra taip gerai prisitaikiusi, kaip kilimui. Jimas Fortune'as pažymi ir kitą apribojimą, apie kurį liftų gamintojai kalba nenoriai: šlapimo pūslės suspaudimą. „Leisdamiesi žemyn pernelyg greitai, pagyvenę žmonės gali tiesiogine to žodžio prasme apsišlapinti. Beje, niekur neradau tyrimų šia tema“, – sako jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"