Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

„SpaceX“ papasakojo naujas detales apie pilotuojamą misiją į Marsą

 
2018 09 06 11:52
spacex nuotrauka

Kompanija „SpaceX“ atskleidė naujas detales apie pilotuojamą misiją į Marsą, praneša Business Insider Nordic. Marso projekto vyr. inžinierius Paulas Woosteris Marso draugijos konferencijoje išdėstė pirmųjų dviejų misijų planus ir papasakojo apie galimas erdvėlaivių nusileidimo vietas.

Elonas Muskas ne kartą išreiškė Marso kolonizavimo ketinimus. Pirmuosius krovinius į jo paviršių jis planuoja nusiųsti jau 2022 metais. Tam bus panaudota „SpaceX“ kuriama supersunkioji daugkartinio naudojimo raketa-nešėja BFR. Muskas planuoja, kad pora metų vėliau į Raudonąją planetą atskraidinta pirmoji statytojų komanda pradės Marso miesto statybas. Tam planuojama iš karto paleisti keturias BFR raketas-nešėjas – dvi krovinines ir dvi su astronautais.

Woosteris papasakojo, kad pirmieji „SpaceX“ erdvėlaiviai žvalgys vietoves ir parengs būsimos stotis infrastruktūrą. Vėlesnė misijos rengs sąlygas būsimai kolonijai. O būtent, pirmieji Marse nusileidę astronautai užsiims kuro išgavimo užtikrinimo darbais bei plės gyvenvietę. Pagrindinis tikslas bus vandens ledo paieškos ir gavyba. Jį bus galima panaudoti kuro – metano – gavybai iš anglies dvideginio ir vandenilio:

Kiekvieno krovininiu erdvėlaiviu į Raudonąją planetą bus gabenama mažiausiai po 100 tonų naudingojo svorio. Tai 100 kartų daugiau, nei sveria marsaeigis „Curiosity“. Į Marsą skrisiantys pilotuojami erdvėlaiviai tikriausiai bus panaudoti ir kaip pirmųjų kolonizatorių gyvenamieji moduliai. Woosteris pažymėjo, kad sąlygos juose gal nebus itin komfortiškos, tačiau tai supaprastins pirminį misijos etapą.

Kol kas „SpaceX“ pasirinko keturis galimus rajonus, kur galėtų nutupdyti savo erdvėlaivius – pristatyme Woosteris parodė žemėlapį, kur išskirta Utopijos lyguma, Arkadijos lyguma, Deuteronilus Mensae sritis ir Flegra kalnai. Šiose vietose gan šalta, kad netoli paviršiaus galėtų egzistuoti ledas, ir pakankamai saulėta, kad būtų galima įkrauti baterijas. Kompanijai geriausią kandidatą parinkti padeda NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkai.

Woosteris pabrėžė, kad „SpaceX“ užtikrintai dar nežino, kaip Marse pastatyti nusileidimo aikšteles, kurios būsimoms misijoms užtikrintų saugesnį nusileidimą. O be to, svarbus ir skafandro, kurį naudojant, būtų galima darbuotis planetos paviršiuje, klausimas.

Ateityje pirmiesiems kolonizatoriams teks pakelti daugybę sunkumų. Ilgi tarpplanetiniai skrydžiai gali rimtai pakenkti žmonių sveikatai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"