Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

„Roboto oda“ paverčia robotais kasdienius objektus

 
2018 09 24 6:09
Jeilio universiteto mokslininkų sukurta nauja  "roboto odos" technologija leidžia paversti robotais kasdienius objektus.
Jeilio universiteto mokslininkų sukurta nauja  "roboto odos" technologija leidžia paversti robotais kasdienius objektus. Jeilio universiteto archyvo nuotrauka

Kai galvojate apie robotiką, tikriausiai įsivaizduojate ką nors kietą, sunkų ir sukonstruotą tam tikram tikslui. Jeilio universiteto mokslininkų sukurta nauja „roboto odos“ technologija apverčia tokį suvokimą aukštyn kojomis, nes leidžia vartotojams įkvėpti gyvybę tam, kas negyva, ir paversti robotais kasdienius objektus.

Kaip rašo „Science Daily“, mechanikos inžinerijos ir medžiagų mokslo profesorės Rebecca'os Kramer-Bottiglio laboratorijojoje sukurta „roboto oda“ leidžia vartotojams patiems kurti robotines sistemas. Pasak dr. R. Kramer-Bottiglio, oda nėra suprojektuota konkrečiai užduočiai ir gali būti naudojama viskam – nuo paieškos ir gelbėjimo robotų iki dėvimųjų technologijų. Komandos darbo rezultatai prieš kelias dienas paskelbti žurnale „Science Robotics“.

Oda pagaminta iš elastinio lakšto su įterptais jutikliais ir pavaromis, sukurtais dr. R. Kramer-Bottiglio laboratorijoje. Uždėta ant deformuojamų objektų, pavyzdžiui, gyvūno iškamšos arba putplasčio vamzdžio, oda atgaivina šiuos objektus per jų paviršių. Tokie laikini pagalbiniai robotai gali atlikti įvairias užduotis, priklausomai nuo minkštųjų daiktų savybių ir kaip oda panaudojama.

„Galime odą apvynioti aplink kokį nors objektą, kad jis atliktų tam tikrą užduotį, pavyzdžiui, judėtų, tada nuvynioti ir uždėti ant kito objekto, kad, pavyzdžiui, sugriebtų ir perkeltų objektą į kitą vietą. Tada galime paimti tą pačią odą ir uždėti ant marškinėlių, kad taptų aktyviu nešiojamuoju prietaisu.“

Robotai paprastai kuriami vienam konkrečiam tikslui. Tačiau roboto oda leidžia vartotojams kurti daugiafunkcius robotus. Tai reiškia, kad jie gali būti naudojami tokiems tikslams, apie kuriuos pradžioje net negalvota.

Be to, naudojant daugiau nei vieną odą tuo pat metu, galima atlikti sudėtingesnius judesius. Pavyzdžiui, vienu metu suspausti ir lenkti.

Mokslininkai sukūrė keletą prototipų, kad pademonstruotų roboto odos galimybes. Putplasčio cilindras juda kaip vikšras. Nešiojamasis prietaisas marškinėliuose skirtas koreguoti netaisyklingą laikyseną. Įtaisas su griebtuvu gali sugriebti ir perkelti objektus.

Kaip sakė dr. R. Kramer-Bottiglio, tokių prietaisų idėja kilo prieš kelerius metus, kai NASA paskelbė kvietimą kurti „minkštųjų“ robotų sistemas. Ši technologija buvo sukurta bendradarbiaujant su NASA, o jos daugiafunkcis ir daugkartinis pobūdis leis astronautams atlikti daugybę užduočių naudojant tą pačią pertvarkomą medžiagą. Oda, naudota automatinei rankai iš putplasčio, galės būti pritaikyta marsaeigiui minkštai nusileisti ant šiurkštaus reljefo. Pasak Jeilio universiteto mokslininkės, „roboto oda“ kosminiame laive leis iš bet ko – nuo balionų iki popieriaus rutuliukų – sukonstruoti robotą reikiamam tikslui.

„Vienas svarbiausių dalykų – daugiafunkcionalumas, ypač tiriant tolimojo kosmoso erdvę, kai aplinka yra nenuspėjama, – pabrėžė dr. R. Kramer-Bottiglio. – Klausimas būtų toks: kaip pasiruošti tam, kas nežinoma.“

Tos pačios krypties moksliniams tyrimams Jeilio universiteto komandaneseniai gavo 2 mln. JAV dolerių (1,7 mln. eurų) dotaciją iš Nacionalinio mokslo fondo. Dr. R. Kramer-Bottiglio sakė, kad toliau jos vadovaujama laboratorija stengsis supaprastinti įrenginius ir ištirti komponentų 3D spausdinimo galimybę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"