Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

„Novičiok“: kaip veikia ginklas, kurio „nėra“

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

„Jūsų akys susiaurėja ir jūs pradedate nebematyti. Po kelių akimirkų pradedate vemti, jus ištinka konvulsijos“, – taip chemijos specialistai aprašo nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ veikimą, skelbia „The Atlantic“. 

Ši priemonė paralyžiuoja, ji – mirtina ir, pasak specialistų, tik valstybės gali pasigaminti tokią priemonę, nes tam reikia specialių technologijų, gerų chemikų ir sukauptų žinių. Tiesa, šiandien apie „Novičiok“ mes žinome daugiau nei prieš kelias savaites, kai Anglijos mieste Salisburyje buvo apnuodytas buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija. Stinga tik informacijos, kaip ši nuodinga medžiaga pakliuvo ant nelaimėlių, kas ją pagamino ir kaip ji atsidūrė ramiame Salisburio miestelyje.

Šie cheminiai ginklai Rusijoje buvo naudojami ir anksčiau. Nepriklausomam Rusijos naujienų portalui „The Bell“ chemikas sakė, kad „Novičiok“ arba į jį labai panaši medžiaga, buvo panaudota 1995 metais

Kol britai bando išsiaiškinti šiuos ir daugelį kitų kausimų, rusų mokslininkai, dirbę su „Novičiok“ ir į jas panašiomis priemonėmis dar prieš žlungant Sovietų Sąjungai, siūlo kelis atsakymus. Vilis Mirzajanovas – buvęs chemikas ir sovietinių laikų techninės kontržvalgybos vadas sako, kad jo darbas buvo paslėpti „Novičiok“ ir panašius darinius nuo užsienio žvalgybų akių. „Aš dirbau tam, kad apsaugočiau tuos ginklus“, – žiniasklaidai sakė jis.

Tiesa, žlugus Sovietų Sąjungai situacija pasikeitė. Pats V. Mirzajanovas pranešė apie „Novičiok“ egzistavimą dar 1992 metais, kai Rusija ruošėsi prisijungti prie Cheminių ginklų konvencijos, kuri draudė tokius preparatus, kaip „Novičiok“. Pasak jo, tai ką jis kūrė ir ilgus metus saugojo, žlugus sovietiniam režimui pradėjo trukdyti Rusijai ir jos tarptautiniams įsipareigojimams. Jis ir kitas mokslininkas Levas Fiodorovas anuomet apie tai ėmėsi kalbėti viešai, davė interviu „Moskovskije Novosti“ ir „The Baltimore Sun“. Būtent tuomet žiniasklaida citavo šiuos mokslininkus, kurie sakė, jog nervus paralyžiuojančios dujos yra „dešimt kartų efektyvesnės nei JAV gaminamas ekvivalentas VX“.

Tiesa, šie vieši pasisakymai nesulaukė daug dėmesio, JAV mokslininkai aiškino, kad „sunku įsivaizduoti“ kažką smarkiai galingesnio už VX ir rusų mokslininkų kalbas pavadino melagystėmis. Išsyk po šių viešų pasisakymų V. Mirzajanovas buvo atleistas iš darbo, areštuotas ir teisiamas už valstybinių paslapčių išdavimą, bet kaltinimai netrukus buvo atšaukti.

Dabar informacija, kurią žino šis rusų mokslininkas, staiga tapo neįkainojama. Pasak V. Mirzajanovo, S. Skripaliaus likimas priklauso nuo to, kiek „Novičiok“ jam kliuvo. Pats V. Mirzajanovas taip pat senokai nebegyvena Rusijoje, dar 1996 metais jis išvyko į JAV, bet taip ir nenustojo kalbėti apie „Novičiok“. 2009 metais jis išleido knygą „Valstybės paslaptys: Rusijos cheminio ginklo programos kronikos“ (State Secrets: An Insider's Chronicle Of The Russian Chemical Weapons Program) ir po Salisburio įvykių vėl prabilo.

Prieš kelias dienas jis kalbėjo su britų dienraščiu „The Guardian“ ir pareiškė, kad tik Rusija, kuri išrado, testavo ir turėjo „Novičiok“, galėjo jį panaudoti prieš buvusį dvigubą agentą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokius kaltinimus vadina „visiška nesąmone“ ir sako, kad jo šalis „neturi tokių nervus paralyžiuojančių medžiagų“. Rusija aiškina, kad ji sustabdė „Novičiok“ gamybą dar 1997 metais, tuomet, kai pritarė Cheminių ginklų konvencijai.

Su tuo nesutinka Vladimiras Uglevas, kuris tarp 1972 ir 1988 metų prisidėjo prie medžiagų, panašių į „Novičiok“, kūrimą. Pasak jo, šie cheminiai ginklai Rusijoje buvo naudojami ir anksčiau. Nepriklausomam Rusijos naujienų portalui „The Bell“ jis sakė, kad „Novičiok“ arba į jį labai panaši medžiaga buvo panaudota 1995 metais, kai buvo nunuodytas Rusijos bankininkystės magnatas Ivanas Kivelidis. Kartu su juo nuodų kliuvo ir jo sekretorei. Anot V. Uglevo, bankininko kabinete nervus paralyžiuojančia medžiaga buvo suteptas telefonas, o tai padarė bankininko I. Kivelidžio verslo partneris, nuodingos medžiagos gavęs iš mokslininko, dirbusio cheminio ginklo programoje.

V. Uglevas mano, kad Rusijoje yra kelios dešimtys žmonių, kurie gerai žino iš ko sudarytas ir kaip veikia „Novičiok“. Visgi chemikas neatmeta galimybės, kad panašias medžiagas galėjo pasigaminti ir Vokietija ar Didžioji Britanija. Pasak chemiko, kad ir kas būtų naudojęs „Novičiok“ jis turėjo šį cheminį ginklą gabenti tokioje formoje, kuri būtų tinkama naudoti kovoje. Iš keturių variantų, tik paskutinysis, sukurtas 1980 metais yra milteliai, visi kiti variantai – slysti.

Tiesa, yra ir tokių, kurie abejoja, jog išpuolis Salisburyje – rusų darbas. Vienas jų – Leonidas Rinkas, tas pats mokslininkas, kuris I. Kivelidžio verslo partneriui pardavė cheminio ginklo, kad šis nužudytų bankininką ir jo sekretorę. Pasak L. Rinko, tai, kas nutiko Didžiojoje Britanijoje pernelyg akivaizdžiai rodo į Rusijos pusę, o rusų agentai taip blogai nedirba. „Net pats neprofesionaliausias rusų agentas nenaudos rusiškos medžiagos, kuri pagaminta namuose ir turi rusišką vardą tam, kad nužudytų taikinį“, – televizijai „Sputnik“ aiškino chemikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"