Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

„Mokslo sriuba“: kauniečiai atrado ypatingą medžiagą saulės elementams

 
2018 02 20 13:08
Organizatorių nuotrauka

Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti.

Esminis iššūkis, su kuriuo susiduria saulės energetikos vystytojai, yra kaina. Šiuo metu rinkoje labiausiai paplitę silicio saulės elementai, tačiau jų gamyba sudėtinga, o todėl ir kaina aukšta. Dėl šios priežasties viso pasaulio mokslininkai siekia sukurti naujos kartos medžiagas, kurios būtų kuo paprasčiau pagaminamos. Tą pavyko padaryti Kauno technologijos universiteto chemikų komandai, vadovaujamai prof. Vytauto Getaučio. Ypatingos medžiagos, kodiniu pavadinimu V886, efektyvumas yra aukštas, o gamyba nesudėtinga ir net 7–8 kartus pigesnė nei kitų tokių medžiagų.

Lietuvos mokslininkų atradimas sulaukė tarptautinės sėkmės. Dar net nespėjus paskelbti V886 patento, viena Japonijos chemijos pramonės milžinė panoro įsigyti šios medžiagos gamybos licenziją. Jau net yra pagaminti saulės elementų su V886 medžiaga prototipai. Gali būti, kad po kelerių metų tokių elementų už prieinamą kainą galėsime įsigyti visoje Europoje. O gera žinia ta, kad mūsų šalies chemikai nesustoja. Visai neseniai prof. V. Getaučio komanda atrado dar geresnį cheminį junginį, kuris, tikimasi, taip pat sudomins chemijos pramonės gamintojus. Taip lietuviai kuria ateitį ir prisideda prie pasaulinio saulės energetikos proveržio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"