Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Žvalgybų vilkai diplomatinių avelių kailyje

 
2018 03 30 9:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mūsų šalyje veikiančiose kai kurių valstybių diplomatinėse atstovybėse dirba nemažai su žvalgybos tarnybomis susijusių asmenų, o iš Lietuvos išsiunčiami Rusijos ambasados darbuotojai – tik ledkalnio viršūnė. Tokie „diplomatai“ į Lietuvą patenka be įtarimų „uodegų“, tikrieji jų tikslai jau čia nustatomi.

Rusijos ambasados darbuotojai nepageidaujamais Lietuvoje paskelbti dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Taip reaguota į įvykius Jungtinėje Karalystėje, kai Solsberio mieste nervus paralyžiuojančia medžiaga apnuodytas buvęs saugumo agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra. Aiškinama, kad išsiųsdamos diplomatinėje priedangoje dirbančius su Rusijos žvalgybos tarnybomis susijusius asmenis Vakarų šalys siekia išardyti šios valstybės žvalgybos tinklus Europoje.

Tačiau trys persona non grata statusą pelnę Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai – tik dalis, kaip įtariama, diplomatinėje priedangoje dirbančių su šios šalies žvalgybos tarnybomis susijusių asmenų. Naujausiame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad šiuo metu žvalgybos veiklą vykdo trečdalis Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje.

Renka strateginę informaciją

Kaip teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, didžiausias grėsmes Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba, GP Generalinio štabo Vyriausioji valdyba ir Federalinė saugumo tarnyba. Pernai jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką. Kaimyninės šalies žvalgybos tarnybas itin domino kitąmet vyksiantys Lietuvos prezidento rinkimai.

Rusijos žvalgybos tarnybos priedangai naudojasi savo šalies diplomatinėmis atstovybėmis Lietuvoje. Mūsų saugumo atstovai skaičiuoja, kad šiuo metu su žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje.

Taip pat nurodoma, kad Lietuvoje žvalgybą vykdo trys Baltarusijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo komitetas (KGB), Gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba ir Valstybinio pasienio komiteto žvalgybos padaliniai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos veikia prieš Lietuvą tiek čia, tiek iš savo valstybės teritorijos. Žvalgybos tarnybos renka įslaptintą ir viešą informaciją Baltarusiją dominančiais politiniais, ekonominiais ir kariniais klausimais, siekia paveikti Lietuvos politiką šalies atžvilgiu, palaiko žvalgybinius kontaktus, ieško tinkamų verbuoti asmenų. Baltarusijos KGB labiausiai domina informacija apie Lietuvos poziciją ir veiksmus Astravo atominės elektrinės klausimais.

Grėsmę kelia tik kelios šalys

Tai, kiek, pavyzdžiui, Rusijos diplomatinės atstovybės mūsų šalyje darbuotojų susiję su savo valstybės specialiosiomis tarnybomis, VSD sužino vykdydamas kontržvalgybą. „Informacija yra stebima, vertinama ir taip nustatomas skaičius. Tačiau jo didėjimo, mažėjimo, tendencijų komentuoti negalime, nes tai yra slapta žvalgybos informacija“, – aiškino VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė.

Visas užsienio valstybes domina tam tikra informacija apie Lietuvą. Tačiau ne visos jų mums kelia grėsmę. „Šalys, keliančios mums grėsmę, yra įvardytos ataskaitoje. Daugiau pakomentuoti negalime. Kitos šalys jokių grėsmių nekelia“, – patikino VSD atstovė.

Arvydas Anušauskas: „Jeigu Lietuva turėtų silpną kontržvalgybą, gal ir nereikėtų laikyti žmonių diplomatinėje priedangoje. Tačiau diplomatinė priedanga teikia imunitetą.“

Pasak A. Katkuvienės, sprendimus dėl užsienio valstybių diplomatų akreditavimo priima Užsienio reikalų ministerija. Jei nustatoma, kad oficialių užsienio šalių atstovų veikla peržengia diplomatinės tarnybos ribas arba jos neatitinka, VSD rengia įslaptintas pažymas. Jos teikiamos Lietuvos sprendimų priėmėjams, kad būtų imtasi reikiamų priemonių.

A. Katkuvienė tikino, kad siekdamos užkardyti kelią priešiškai diplomatinėje priedangoje dirbančių asmenų veiklai mūsų žvalgybos ir saugumo institucijos imasi visų įmanomų priemonių. „Tam pajungti visi žvalgybiniai, kontržvalgybiniai pajėgumai, stebima, renkama ir vertinama informacija. Žvalgybos funkcija yra laiku surinkti ir pateikti informaciją valstybės sprendimų priėmėjams. Tada valstybės aparatas įsijungia, veikia ir priima sprendimus, ką daryti su ta informacija“, – sakė ji.

Sąmoningai žvalgybininkai neįsileidžiami

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymėjo, kad žvalgybos srityje Rusija veikia labai aktyviai, šios šalies diplomatai pagal pareigas neprideramą veiklą vykdo ne tik Lietuvoje. Tai įrodo koordinuotas kai kurių Vakarų valstybių sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatinio korpuso atstovus.

Kodėl mūsų šalis nepageidaujamais paskelbė tris rusų diplomatus? Ministro teigimu, svarstymų dėl skaičiaus buvo įvairių, tačiau sustota būtent prie šio varianto. „Sutarėme, kad derėtų išsiųsti tris asmenis. Neturime jokių abejonių, kad jie vykdo žvalgybos veiklą naudodamiesi diplomatine priedanga“, – tvirtino jis.

Į užsienio šalį dirbti atvykstantys diplomatai turi gauti akreditaciją. Lietuva, pasak L. Linkevičiaus, retai nesuteikia tokio leidimo. Jis tikino, kad į mūsų šalį patenka tik diplomatai, neturintys įtarimo skraisčių. „Jeigu paaiškėja tikroji jų veikla ir kokie nors kiti dalykai, tada jau sprendimai priimami pagal situaciją: ar tikslinga taktiškai priimti tą sprendimą išsiųsti iš karto, ar po kiek laiko, ar dar reikia tikrinti tą informaciją. Tai jau detalės. Tačiau sąmoningai žvalgybininkų čia niekas neįsileidžia“, – pabrėžė ministras.

Rangas teikia imunitetą

Tai, kad trečdalis Rusijos diplomatinių atstovybių Lietuvoje darbuotojų gali dirbti priedangoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario Arvydo Anušausko vertinimu, yra nemažai. „Pavyzdžiui, jeigu Lietuva turėtų silpną kontržvalgybą, be abejo, gal ir nereikėtų laikyti žmonių diplomatinėje priedangoje. Užtektų atvykti į mūsų šalį, pakankamai laisvai atlikti savo darbus, išvykti, ir niekas nė nesužinotų. Šiuo atveju diplomatinė priedanga teikia imunitetą. Atlikti žvalgybos veiksmus svetimoje teritorijoje, šiuo atveju – Lietuvoje, yra gana sudėtinga, todėl jie stengiasi užsitikrinti papildomą apsaugą. „Sudegti“ čia jie gali kur kas greičiau nei kokioje kitoje valstybėje, pavyzdžiui, Kipre arba Graikijoje“, – aiškino parlamentaras.

A. Anušauskas pritarė, kad negalime žinoti, jog dirbti į kai kurių valstybių ambasadas ar konsulatus atvyksta ne visai diplomatai. „Negalime iš anksto žinoti, kuo užsiims žmonės, kurie atvyksta kaip diplomatai eiti įvairias pareigas. Tik kai jie pastebimi atliekantys konspiratyvius veiksmus, būdingus specialiųjų tarnybų darbuotojams, yra identifikuojami kaip priedangoje dirbantys tų tarnybų asmenys. Tai ilgas darbas. Nėra taip, kad vienas, du, trys, ir viskas nustatoma“, – pabrėžė jis.

Anot Seimo NSGK nario, jeigu nepavyktų užkardyti diplomatinėje priedangoje dirbančių su užsienio žvalgybomis susijusių asmenų veiklos, žala nacionaliniam saugumui būtų didžiulė. Laiku to nepastebėjus ir jiems gavus ieškotą informaciją, pavyzdžiui, iš karinės srities, stengiantis padaryti neefektyvias kai kurias mūsų gynybos iniciatyvas, nuostoliai galėtų būti skaičiuojami ir šimtais milijonų eurų.

A. Anušausko teigimu, nedraugiškai nusiteikusių užsienio valstybių žvalgybos tarnybos mūsų šalyje visada veikė aktyviai, vis daugiau nustatoma ir pseudodiplomatų. „Tačiau Lietuva turi savo kontrpriemonių. Mūsų kontržvalgybos veiksmai vertė ir tebeverčia, pavyzdžiui, Rusijos tarnybas dalį savo veiklos vykdyti savo teritorijoje arba iš savo teritorijos. Tai atrodo lyg ir paprasčiau, bet galimybių gerokai mažiau“, – pažymėjo politikas.

Šnipinėjimas Lietuvoje

Kas?

Pastaruoju metu VSD fiksuoja suintensyvėjusią žvalgybos veiklą, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

VSD vertinimu, su ekonominėmis problemomis susidurianti Rusija ir toliau palaikys karinės įtampos židinius, darys spaudimą kaimyninėms šalims, sieks mažinti Europos Sąjungos ir NATO įtaką šalims, kurias laiko savo interesų zona. Tokios agresyvios politikos tendencijos vertintinos kaip potencialios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vis intensyviau savo veikla Lietuvoje užsiima ir kitų valstybių žvalgybos tarnybos. Joms aktualus pramoninis šnipinėjimas – žvalgoma lietuviškų verslo ir technologijų kompanijų veikla. Surinkta jautri informacija gali būti panaudota kuriant kitų šalių kapitalo verslus arba išnaudojama siekiant tam tikrų tikslų diplomatiniu būdu.

Kaip?

Priešiškai mūsų valstybei veiklai, šnipinėjimui naudojami įvairiausi metodai, kuriais remiantis neteisėtai išgaunama informacija, perimami įslaptinti ar kiti priešiškų valstybių interesams svarbūs duomenys.

Žvalgyba vykdoma tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje. Žvalgybos taikiniais tapę asmenys užsienyje gali būti slaptai sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių, slaptai filmuojami, jų pokalbiai gali būti įrašinėjami viešbučių kambariuose, apžiūrima be priežiūros palikta elektroninė įranga, lagaminai. Užsienio žvalgybos informacijai apie užsieniečius rinkti gali panaudoti tų asmenų verslo partnerius, draugus, pažįstamus.

Šnipus domina ne tik su įslaptinta ar svarbia politine ekonomine, karine informacija dirbantys asmenys. Juos domina įvairių sričių ekspertai, mokslininkai, studentai, kiti perspektyvūs asmenys. Priešiškos žvalgybos tarnybos visada siekia surinkti papildomos informacijos apie taikinio asmeninį gyvenimą.

Kodėl?

Žvalgybų tarnybų surinktą informaciją užsienio valstybės naudoja siekdamos paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, trukdyti įgyvendinti strateginius projektus, silpninti Lietuvos karinius pajėgumus bei veikti viešąją nuomonę.

Rusijos žvalgybos interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių.

* Vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkimų kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės;

* Užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika;

* Ekonomika ir energetika: ūkio raida ir perspektyvos, strateginiai energetikos projektai, jų politinis palaikymas ar valdžios nepritarimas, galimybės diskredituoti;

* Žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: jų turima žvalgybos ir kontržvalgybos informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai;

* Krašto apsaugos sistema: kariniai pajėgumai, karinė ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir ES sąjungininkais;

* Telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.

Kaip apsisaugoti?

Siekiant nustatyti ir neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos bei saugumo tarnybų veiklą, itin svarbus visuomenės sąmoningumas ir iniciatyva.

Kilus įtarimų, kad jūsų ar jūsų organizacija šnipinėjama užsienio valstybių žvalgybos tarnybos, būtina kreiptis į VSD. Su žvalgybos tarnybomis susidūrus užsienyje, reikia iš karto kreiptis į Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančius konsulinius darbuotojus, o sugrįžus – į VSD.

Šaltinis: VSD

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"