Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Žemės ūkio rūmams gresia finansinė dieta

 
2017 11 02 6:00
Vytautas Kamblevičius /
Vytautas Kamblevičius / nuotrauka

Žemdirbių savivaldai atstovaujantiems Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) iškilo pavojus likti be valstybės finansavimo. Tokios iniciatyvos ėmėsi šios organizacijos gebėjimu spręsti žemdirbių problemas suabejoję Seimo nariai.

Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) artimiausiu metu teks spręsti, ar pritarti komiteto nario „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus pasiūlymui nubraukti ateinančiais metais ŽŪR planuojamas skirti lėšas – 364 tūkst. eurų. Tokią sumą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2018-aisiais yra numačiusi skirti žemdirbių savivaldai stiprinti.

Be valdiškos piniginės ŽŪR palikti norinčių parlamentarų pagrindinis argumentas – organizacija neatitinka žemdirbių ir kaimo žmonių lūkesčių. Be to, Europos Sąjungos šalyse veikiančios analogiškos organizacijos puikiausiai verčiasi iš savo narių mokesčių. V. Kamblevičiaus teigimu, jo idėją palaiko nemažai kolegų komitete. Parlamentaras viliasi sulaukti ir Seimo pritarimo.

Vytautas Kamblevičius: „Žemės ūkio rūmai nesprendžia žemdirbiams aktualių problemų, todėl šiai organizacijai numatytos lėšos turėtų būti skiriamos žemdirbių interesams tiesiogiai atstovaujančioms asociacijoms.“

Tačiau KRK pirmininko „valstiečio“ Andriejaus Stančiko iniciatyva nežavi. „Kam mušti tuos, kurie dirba?“ – stebėjosi jis. Prieš tapdamas Seimo nariu A. Stančikas vadovavo ŽŪR, o dabartinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas buvo vicepirmininku. Pastaruosius kelerius metus ŽŪR finansavimas siekė 300–350 tūkst. eurų per metus.

Gali gyventi savarankiškai

V. Kamblevičiaus nuomone, ŽŪR negirdi žemdirbių lūkesčių ir nesprendžia jiems aktualių problemų, todėl visos šiai organizacijai numatytos lėšos turėtų būti skiriamos tiesiogiai žemdirbių interesams atstovaujančioms asociacijoms. „Šiuo metu valstybė išlaiko apie 50 ŽŪR etatinių darbuotojų, moka už komunalines paslaugas ir net antstolių pretenzijas, todėl valstybinį finansavimą reikia perduoti ne valdininkų atlyginimams, o tiesiogiai žemdirbių asociacijoms“, – įsitikinęs „tvarkietis“.

Parlamentaras piktinosi, kad jau beveik metus ŽŪR nariai nesugeba išsirinkti naujo vadovo. „Šiuo metu ŽŪR pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo. Jis ir administruoja, ir kontroliuoja savo veiklą, įskaitant valstybės lėšų panaudojimą“, – atkreipė dėmesį V. Kamblevičius. Jis taip pat priminė, kad ŽŪR neveiklumu nepatenkintos kelios žemdirbių organizacijos dar rugpjūtį įkūrė naują darinį – Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą.

KRK narys sakė neabejojantis, kad tokių ŽŪR, kokie yra dabar, niekam nereikia. „Europoje žemdirbių interesams atstovaujančios panašios organizacijos išsilaiko iš narių mokesčių. Todėl jos yra nepriklausomos, gali spausti valdžią, būti papildomu varikliuku, neleidžiančiu šiai ramiai gyventi“, – tvirtino Seimo narys.

Pokyčiai būtini

Pasak KRK nario konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, labai rimtą signalą apie pokyčių ŽŪR būtinybę pasiuntė iš jų pasitraukusios žemdirbių organizacijos. „Todėl Vyriausybės dosnumas žemdirbių ir kaimo žmonių lūkesčių neatitinkantiems ŽŪR atrodo keistas. Gal geriau būtų tas lėšas skirti melioracijai. Šiai sričiai dabar labai trūksta finansavimo. Vyriausybė juk nėra įsipareigojusi išlaikyti ŽŪR, jie galėtų gyventi iš savo narių mokesčių“, – kalbėjo K. Starkevičius. Jam neįprastas atrodo ir neskubėjimas spręsti ŽŪR valdymo krizės. „Du kartus neišsirinkus naujo vadovo nukelti rinkimus į ateinančių metų pavasarį – visiškas nonsensas“, – pridūrė parlamentaras.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), vienos iš ŽŪR palikusios organizacijos, pirmininkas Jonas Talmantas mano, kad V. Kamblevičiaus pasiūlymas visiškai racionalus. „Pinigai skiriami už tam tikrą darbą, numatytų funkcijų vykdymą. Bet jei nieko nedarai, kodėl gauni finansavimą?“ – neslėpė nuostabos J. Talmantas. Pasak LŪS vadovo, valstybės per ŽŪR skiriamos lėšos žemdirbių savivaldai stiprinti turėtų atitekti kitoms žemdirbių organizacijoms. „Tačiau nė viena iš ŽŪR nėra gavusi nė euro. Priešingai, jie tik didina mokesčius už paslaugas. Todėl tai mus ne stiprina, bet silpnina“, – aiškino J. Talmantas. Jo žodžiais, valstybės finansavimo praradimas paskatintų ŽŪR pradėti mąstyti, „kaip dirbti ir užsidirbti, o ne parazituoti leidžiant iš biudžeto gautus pinigus velniai žino kur“. „LŪS gyvena iš narių mokesčių, ir nieko blogo nenutinka“, – patikino J. Talmantas.

Mato mėginimą skaldyti

Tačiau buvęs ŽŪR pirmininkas, o dabar – Seimo KRK vadovas A. Stančikas pabrėžė, kad ŽŪR – garbingas tradicijas turinti žemdirbių organizacija, jos veikla Europoje vertinama teigiamai. Anot parlamentaro, tai viena iš nedaugelio organizacijų, kuri jau dabar aktyviai rūpinasi, kaip gyvensime po 2020 metų, kai Europos Sąjungos finansinė parama smarkiai sumažės. „Kiti dar tik stebi, o ŽŪR kai kuriais klausimais jau sugebėjo susitarti su Baltijos, Višegrado šalimis. Mes iš dirbančių žmonių kėsinamės atimti paskutinį centą. Gal nenorime, kad dirbtų?“ – retoriškai klausė KRK vadovas. Jis teigė, jog ŽŪR iš biudžeto tenkančios lėšos skiriamos tam tikroms funkcijoms atlikti, pirmiausia – atstovauti tarptautiniu mastu. „Tuos pinigus ŽŪR paskirsto kitoms organizacijoms – jų gauna ir LŪS, ir kitos asociacijos, kurios šiandien esą yra nuskriaustos. Tačiau nuskriaustos ne organizacijos, o jų vadovai, negavę tam tikrų postų“, – pareiškė A. Stančikas. Jis pridūrė jau kurį laiką įžvelgiantis mėginimą suskaldyti ir supriešinti žemdirbius.

ŽŪR veiklos prasmę mato ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Anot jo, organizacijai tenka nelengva užduotis derinti narių interesus. „Ne paslaptis, jog didžiausią šurmulį kelia per rinkimus valdžios negavusios kelios asociacijos. Jos daro viską, kad išlaikytų tą valdžią, ieško Seimo narių pagalbos. Tos asociacijos, sakyčiau, vykdo prieš žemdirbius nukreiptą veiklą“, – dėstė A. Baravykas. Kadangi ŽŪR lėšos skiriamos už tam tikrų funkcijų vykdymą, pirmiausia, jo akimis, reikėtų kalbėti ne apie pinigus, o apie funkcijas – „ar jos reikalingos valstybei, ar ne“. „Gal tas funkcijas galima perduoti ŽŪM? Bet kol jos patikėtos žemdirbių savivaldai, turi būti skiriamas ir finansavimas“, – įsitikinęs asociacijos vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"